Stojimo į aukštąsias mokyklas maratonas baigėsi. Šiųmetės tendencijos atskleidžia, kad populiariausi išlieka medicinos mokslai, tačiau gali pritūkti lengvosios pramonės specialistų.

Neliks tekstilės specialistų?

Kauno technologijų universiteto (KTU) studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas sunerimo dėl gresiančio specialistų trūkumo lengvosios pramonės sektoriuje. Šiemet KTU niekas nestudijuos Odos ir avalynės technologijos bei Tekstilės dizaino ir technologijos studijų programų.

Pageidaujančiųjų mokytis tekstilės paslapčių šiais metais buvo, tačiau daugelis atkrito dėl per žemo stojimo balo.

„Galbūt Odos ir avalynės technologijos specialybė nepatraukli dėl savo pavadinimo, tačiau svarbiausia – studijų programos turinys. Veikiausiai jį reiks keisti arba sujungti su kita programa“, – sakė P.Žiliukas.

Jo teigimu, Vakarų Europoje jau trūksta tekstilės inžinierių – jų darbdaviai prieš porą metų ėmėsi aktyviai ieškoti šios srities specialistų Lietuvoje, kadangi pas mus vis dar rengiami geri šios srities žinovai.

„Lengvosios pramonės sektorius negali pasigirti dideliais atlyginimais, tačiau inžinerinį personalą ugdyti būtina, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje tikrai trūks“, – nuogąstavo P.Žiliukas.

Pašnekovas minėjo, kad lengvosios pramonės specialistų mažėja dar ir todėl, kad mokyklose vis mažiau moksleivių mokosi matematikos, fizikos, chemijos.

Paklausūs medicinos ir technologijų mokslai

Prof. P. Žiliukas, taip pat užimantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento pareigas, teigia, kad šiemet ypač išaugo medicinos studijų populiarumas.

Šią tendenciją patvirtino ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys.

„Jau keletą metų iš eilės abiturientai mielai renkasi biomedicinos srities studijų programas – dantų technologiją, bendrosios praktikos slaugą, kosmetologiją, o šiemet prašymų studijuoti šiuos mokslus padaugėjo 27 procentais“, – pasakojo A.Vaidelys.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorius Kęstutis Šidlauskas pastebėjo, kad padidėjo susidomėjimas technologijos mokslais.

„Nors ekonomikos, teisės ir psichologijos sričių mokslai neužleidžia pirmaujančių pozicijų, pasiūlę mokytis naują studijų programą – biotechnologiją, neprašovėme pro šalį, kadangi sulaukėme daug norinčiųjų studijuoti“, –  sakė jis.

Populiarėja Rytų Azijos kalbos

VDU studentai šiais metais tarp kelių naujų specialybių galėjo pasirinkti Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programą.

„Nors ši specialybė pasirodė tik šiemet, sulaukė didelio susidomėjimo. Studentai renkasi mokytis mažiau žinomas kalbas, kadangi sieja ateitį su tolimomis šalimis“, – įsitikinęs VDU prorektorius.

Jo tvirtinimu, šio universiteto Užsienio kalbų institute stojantieji labai noriai rinkosi dar vieną naują studijų programą – italistiką ir romanų kalbas. Pastebėta, kad populiarumo viršūnės vis dar neapleidžia anglų kalbos programa, bet visai sumažėjo susidomėjimas vokiečių kalba.

„Šiemet vos surinkome Vokiečių kalbos ir kultūros studijų programos grupę. Tai keista, kadangi visai šalia mūsų esanti didelė ir stipri valstybė turėtų pritraukti daugiau jaunuolių, norinčių ją pažinti“, –  stebėjosi K.Šidlauskas.

Po olimpiados – daugiau trenerių?

Šios vasaros pabaigoje olimpinės žaidynės diktavo gyvenimo ritmą. Galbūt jos padarė įtaką ir stojančiųjų pasirinkimui?

Lietuvos kūno kultūros akademijos Rinkodaros ir karjeros centro vedėjas Remigijus Ščerbauskas teigė, kad nepastebėjo itin didelio potencialių pirmakursių antplūdžio.

„Tačiau šiemet į Treniravimo sistemų studijų programą priimta 20 studentų daugiau nei pernai“, –  apie galimą olimpiados įtaką užsiminė R.Ščerbauskas.