Kauniečiai gali džiaugtis ne tik nuostabiais gamtovaizdžiais ir architektūros paminklais, bet ir itin geros kokybės geriamuoju vandeniu tiesiai iš čiaupo.

Išvalo pati gamta

Be vandens neįsivaizduojame nė vienos dienos. Jis yra pati svarbiausia mitybos dalis, gyvybės pagrindas. Be vandens neapsieinama ir buityje.

Kauniečių čiaupus pasiekiantis vanduo yra išgaunamas iš giliai esančių gręžinių Eiguliuose, Petrašiūnuose, Kleboniškyje ir Vičiūnuose. „Kauno vandenų“ įrengtų vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo.

Iki patekdamas į gręžinį vanduo natūraliai perfiltruojamas. Filtro vaidmenį atlieka giliai glūdintys smėlio ir žvyro sluoksniai, pro kuriuos ir smelkiasi vanduo. Šis procesas trunka 3–12 mėnesių. Per tą laiką vanduo apsivalo ir mechaniškai, ir bakteriologiškai.

Pasiekia natūraliai mineralizuotas

„Vandenį geriu tik iš čiaupo“, – teigė „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas, prabilęs apie ypatingą vandens sudėtį ir kokybę.

Tad koks yra kauniečiams tiekiamas vanduo? Kokių jame yra naudingų medžiagų, ko jame per daug? Cheminė sudėtis didele dalimi priklauso nuo požeminius vandenis maitinančių upių ir grunto cheminės sudėties.

Kauno gręžinių geriamasis vanduo, kuris ir tiekiamas gyventojams, yra geros kokybės gamtinis, mineralizuotas vanduo. Didžiausias privalumas tas, kad vanduo kauniečius pasiekia praktiškai nepaliestas žmogaus veiklos.

„Tai yra jis nėra gaminamas, nededami jokie gerinimo priedai, koaguliantai ar kitos cheminės medžiagos, išskyrus dezinfekciją natrio hipochloritu (ir tai tik vienoje vandenvietėje). Dezinfekuoti yra privaloma, kai vanduo vienaip ar kitaip gerinamas, šiuo atveju – pašalinama geležis“, – aiškino „Kauno vandenų“ Vandens tyrimo laboratorijos vedėja Ramunė Vimbarienė.

Anot jos, Lietuva šiuo atžvilgiu yra išskirtinė, nes kitos šalys negali pasigirti tokiu geros kokybės natūraliu geriamuoju vandeniu iš čiaupo.

Tikrinama kasdien

Tiekiamo geriamojo vandens kokybė bendrovės laboratorijoje tikrinama kiekvieną dieną pagal nuolatinę ir periodinę priežiūros programą.

R.Vimbarienė vardijo, kad tiriama per 40 rodiklių: mikrobiologiškai (žarninės lazdelės Escherichia coli, koliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai, kolonijas sudarantys vienetai), matuojamas amonis, dezinfektantų likučiai, kvapo ir skonio slenksčiai, drumstumas, savitasis elektrinis laidis, vandenilių jonų koncentracija, chloridai, sulfatai, manganas, geležis.

Nuolat tiriami ir toksiniai rodikliai – fluoridas, arsenas, kadmis, nikelis, nitritai, nitratai ir kt. Svarbiausi ir aktualiausi yra mikrobiniai rodikliai, nitritai ir nitratai. Pastarųjų kontrolė būtina geriantiesiems šulinių vandenį. Bet kokio toksinio rodiklio ribinės vertės viršijimas rodo vandens taršą.

Per daug tik geležies ir mangano

„Kauno vandenų“ Vandens tyrimo laboratorijoje pernai išanalizuota daugiau kaip 3 tūkst. geriamojo vandens mėginių ir atlikta daugiau kaip 13,5 tūkst. analičių matavimų bei beveik 4 tūkst. vandens mikrobiologiniai tyrimai.

Bendrovės tiekiamame vandenyje mikrobiologinės taršos nerasta nė karto.

Iš beveik 10 tūkst. geriamojo vandens cheminių analičių devynis kartus mangano rodikliai neatitiko Higienos normų reikalavimų Kleboniškio ir Vičiūnų vandenvietėse.
„Nedidelis kiekis geležies geriamajame vandenyje nekenkia, priešingai, žmogaus organizmui jos reikia. Padidinti geležies ir mangano kiekiai sveikatai irgi nekenkia (jei tai nėra labai didelės koncentracijos), juk tai gamtoje esantys mikroelementai. Tik toks vanduo darosi nepatrauklus dėl juslinių savybių. Geležis ir manganas turi savybę tinkluose iškristi rudomis ir juodomis nuosėdomis, todėl vartotojui jis atrodo purvinas“, – aiškino vedėja.

Būtent dėl to Kaune veikia Petrašiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginiai. Geležis ir manganas išvalomas pasaulinėje praktikoje plačiai naudojamu metodu – filtruojant dviejų laipsnių filtrais, kuriuose, įterpus deguonį, nusėda hidroksidu virtusios geležies ir mangano druskos.

Filtrai namuose nereikalingi

„Kauniečiams vandens filtrų naudoti tikrai nereikėtų, bet žmonėms įperša“, – apgailestavo bendrovės „Kauno vandenys“ vyriausiasis technologas Edvardas Guogas.

Jis priminė, kad pardavinėjami filtrai vandenį taip išvalo, kad lieka beveik distiliuotas vanduo, o po to žmogui ima trūkti mineralinių medžiagų ir jis turi gerti kalcio, geležies, kalio ar magnio papildus. Be to, esančias natūraliame vandenyje šias medžiagas organizmas įsisavina lengviau ir greičiau.

„Vandens filtrą yra siūlę įsigyti ir man, tačiau kai pasakydavau, kad esu UAB „Kauno vandenys“ generalinis direktorius, pokalbis tuo ir pasibaigdavo“, – pasakojo L.Baltrėnas. Elektrolizės vaizdas, kuriuo kauniečius gąsdina filtrų pardavėjai, yra tik nešvarių putų pavidalu dėl elektros srovės poveikio išsiskiriantys geležis, kalcis, magnis ir kiti mikroelementai, reikalingi žmogui.

Renovuoja vamzdynus

Pernai bendrovė į vandentiekio tinklų rekonstrukciją investavo 2,25 mln. lito, o tai tiesiogiai susiję su vandens kokybe, nes senuose vamzdynuose yra susikaupę nuosėdų, kurios gali daryti šiokios tokios įtakos vandens skaidrumui, bet neturi jokio neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Pagal bendrovės „Kauno vandenys“ investicines programas didžiąją dalį tokių vamzdynų, ypač magistralinių, numatoma pakeisti naujais.

„Šiais metais bendrovė toliau investuoja į vandentiekio tinklų renovaciją. Per 9 mėnesius investuota 1,26 mln. lito. Dar labiau tinklų renovacijos darbus numatoma suaktyvinti 2015 m., kai bus paskirstytos ES fondų skiriamos investicinės lėšos“, – vardijo L.Baltrėnas.

Bendrovė nuolat investuoja lėšas tinklams, vandenvietėms, siurblinėms atnaujinti. Nuolat plaunami lauko vandens tinklai ir įvadai, įrengiami vandens filtrai, keičiama susidėvėjusi vandens armatūra ir vykdomi tinklų atstatymo darbai.

Anot direktoriaus, tinklų renovacija užtikrina ne tik gerą vandens kokybę, bet ir vandens tiekimo patikimumą.