Toiterjerai – vienos mažiausių pasaulyje šunų veislės atstovai. Nors jie garsėja keliamu triukšmu, tačiau kaunietė ponia Lionė lengvai susitvarko net ir su trimis tokiais keturkojais.

Šuniukai draugauja

"Mano namuose auga tik viena toiterjerė Pupa. Tačiau viskas prasidėjo nuo toiterjerės Čikos. Mat mano dukra labai norėjo mažaūgio šuniuko. Ji pati nuėjo į turgų ir nusipirko Čiką be kilmės dokumentų. Netrukus paaiškėjo, kad Čika laukiasi prieaugio – taip atsirado Kara, kuri vėliau atsivedė Pupą, gyvenančią dabar pas mane", – pasakojo aleksotiškė ponia Lionė.

Tad Čika – Karos mama ir Pupos senelė. Čika ir Kara, gyvenančios pas Lionės dukrą Jūratę, dažnos Pupos viešnios. Jas čia tarsi į šuniukų darželį atveda į darbą išeidama ponios Lionės dukra Jūratė. Paliktos viename bute toiterjerės puikiai sutaria, drauge pusryčiauja, iš eilės naudojasi specialiu kilimėliu, kai prispiria reikalas atlikti gamtos reikalus.

Vieša vieta drausmina

Trys toiterjerės noriai sulipa į specialų krepšį su tinkliniu dangčiu, kai parėjusi iš darbo Jūratė rengiasi eiti į parduotuvę.

"Krepšį su toiterjerėmis statau ant prekių vežimėlio lentynos ir jį praveriu – Čika, Kara ir Pupa tuoj pat iškiša smalsius savo snukučius ir tyliai dairosi po prekybos centrą. Joms tai taip įdomu, kad užmiršta loti. Suprantama, šie maži šunyčiai sulaukia parduotuvėje didžiulio dėmesio, tačiau elgiasi labai santūriai. Ne taip kaip namuose, kai pamato nepažįstamą žmogų. Tuomet visos trys kalytės minutę plyšauja visa gerkle. Žodžiu, atlieka pareigą pranešti šeimininkams apie nepažįstamą žmogų, pasirodžiusį jų aplinkoje", – teigė Jūratė.

Turi puikių savybių

Kaip ir kiti šunys, toiterjerai išskiria vieną labiausiai jiems patinkantį šeimos narį ir gali, kaip sakoma, užbučiuoti.

Viena iš toiterjerių Kara yra labai įtari. Kartais jai pasivaidena, kad šeimininkai nori ją parduoti ar atiduoti. Tuomet kalytė krinta ant grindų ir vaidina negyvą arba šlubą. Taip ji yra ne kartą pašokdinusi ir šeimininkus, ir veterinarijos gydytojus.

Pasak Jūratės, šie šuniukai yra labai reiklūs ir jautrūs maistui – ėda tik natūralią virtą vištieną, jos kremzles, triušieną, avieną, krevetes. Būtent išrankumas maistui ir skardus lojimas pasitinkant bei išlydint žmogų – dvi jų būdo savybės, keliančios nemažai rūpesčių. Beje, pastarąją – skardų lojimą – ponia Lionė greitai nuramina, pakeldama nuo grindų šlepetę arba musmušį. Šių šuniukų beveik neįmanoma palikti vienų – tuojau paleidžia gerkles.

Toiterjerai pasižymi daugybe puikių savybių. Pavyzdžiui, jie labai mėgsta keliauti, yra prieraišūs, švelnūs vaikų ir suaugusiųjų kompanionai.

Kinologo komentaras

Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos pirmininkė Kornelija Butrimova

Dar XX a. pradžioje viena iš populiariausių dekoratyvinių šunų veislių Rusijoje buvo anglų toiterjerai. Iki 1950-ųjų ši veislė ten beveik išnyko. Rusų kinologai nutarė ją atgaivinti, tačiau tam tikslui parinkti šunys buvo negrynaveisliai. Naujas sukurtas toiterjerų standartas smarkiai skyrėsi nuo anglų. Tad rusų toiterjerų veislė vystėsi atskirai. 1958 m. iš dviejų trumpaplaukių šio naujo standarto atstovų, kurių vienas buvo šiek tiek ilgesniais plaukais, atsirado šuniukas ilgais puošiamaisiais plaukais ant ausų ir kojyčių. Buvo nutarta tai įtvirtinti per palikuonis. Taip atsirado ilgaplaukis Maskvos toiterjeras – originali nauja veislė, išvesta atliekant daugybę metų izoliuotai vystytos veislės selekciją.

Tarptautinė kinologų federacija (FCI) 2006 m. patvirtino šios veislės standartą pavadinimais: trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai rusų žaisliukai. Tai maži, elegantiški, judrūs, ilgakojai, aktyvūs ir labai džiaugsmingi šunys su įspūdingo dydžio stačiomis ausimis. Jie nėra bailūs ir nėra agresyvūs. Rusų žaisliukai gali būti juodi su įrudžiu, rudi su įrudžiu, pilki su įrudžiu, sabaliniai, rudi. Ūgis – nuo 20 iki 28 cm (+ / – 1 cm).