„Varnelė“ dėl inspekcijos

Tarptautiniu mastu dirbanti bendrovė „Prosafety“ savo paslaugas teikia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonėms. Ir požiūrio į darbuotojų saugą palyginimai „ten“ ir „čia“ dažniau kalba ne mūsų šalies naudai.

E. Pagojaus žodžiais, Lietuvoje ši sritis įprastai vertinama kaip neišvengiama išlaidų eilutė, kurią siekiama kaip įmanoma optimizuoti, užuot šias išlaidas traktavus kaip ilgalaikę investiciją į darbuotojų gerovę, o galiausiai – į verslo tvarumą.

„Tenka pripažinti, jog apie 70–80 proc. Lietuvos darbdavių į darbų saugą žiūri kaip į privalomą prievolę – kad tik neprisikabintų Valstybinė darbo inspekcija“, – pastebėjo „Prosafety“ vadovas ir vienas įkūrėjų.

Pasak pašnekovo, neretai jo sulaukiamas klausimas, ar darbo patalpoje tikrai turi būti gesintuvas ir vaistinėlė, jau kalba pats už save. „Esminis argumentas – o kur tai parašyta? Jis parodo realų požiūrį, kad formalus reikalavimų vykdymas tampa svarbesnis už nuoširdų rūpestį darbuotoju“, – kalbėjo E. Pagojus.

Kaip alternatyvą tokiam požiūriui „Prosafety“ siūlo Skandinavijos šalyse paplitusią praktiką – įstatymų reikalavimai čia yra ne finišo linija, o tik atspirties taškas kuriant saugią ir produktyvią darbo aplinką.

Solidus patikimumo signalas

„Skandinavijos šalyse vadovaujamasi požiūriu, jog įstatymu nustatyti reikalavimai yra tik bazinis minimumas. Verslas supranta, kad investuodamas į saugią aplinką, darbuotojų gerovę, jis investuoja ir į savo ateitį, reputaciją bei produktyvumą, – vardijo E. Pagojus. – Pavyzdžiui, Suomijoje įmonės netgi reitinguojamos pagal darbų saugą, o apie aukščiausius pasiekimus pats verslas stipriai komunikuoja. Tai yra patikimumo signalas ne tik įmonės užsakovams, bet ir potencialiems darbuotojams.“

Skandinaviško darbų saugos modelio ambasadoriais Lietuvoje save įvardijantys „Prosafety“ sukūrė ir modernų įrankį – elektroninę darbų saugos vadybos sistemą „E-safety“. Interaktyvi platforma padeda įtraukti patį darbuotoją į darbų saugos procesą, gauti iš jo atgalinį ryšį, pastebėjimus.

„Ši sistema apima modulius, skirtus darbuotojų apklausoms, saugos pastebėjimams fiksuoti, susirinkimams organizuoti ir darbo vietoms patikrinti. Taip kuriama aplinka, kurioje kiekvienas jaučiasi atsakingas už save ir kolegas“, – aiškino E. Pagojus.

Pavojai – ne vien fiziniai

„E-safety“ neseniai sertifikuota pagal naujausius kibernetinio saugumo reikalavimus (NIS 2 direktyva), o tai užtikrina duomenų saugumą ir atitiktį griežtiems tarptautiniams standartams.

Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbovietėje darbų saugos samprata yra gerokai platesnė ir neapsiriboja vien fiziniais pavojais, kurie dažniau siejami su gamyba ar statybomis. Vis daugiau dėmesio darbo aplinkoje skiriama ir psichologiniam, emociniam saugumui.

„Darbų sauga yra kur kas platesnė sritis, nei daugelis įsivaizduoja. Biuro darbuotojai taip pat turi jaustis saugūs: tiek psichoemociškai, tiek ergonomiškai. Saugios darbo aplinkos kūrimas apima ir patyčių prevenciją, ir tinkamą darbo vietos įrengimą. Visa tai yra ne personalo, o būtent darbų saugos laukas, tačiau Lietuvos darbdaviai tai dar tik pradeda suprasti“, – apibendrino E. Pagojus.

Beveik 20 metų patirtį šioje srityje sukaupęs specialistas tai patyrė asmeniškai: deramą dėmesį darbų saugos kultūrai skiriančios įmonės ilgalaikėje perspektyvoje laimi ir lojalesnius darbuotojus, ir tvirtesnę poziciją rinkoje.

Svetainės:

https://prosafety.lt/;

https://www.e-safety.lt/.

LinkedIN:

https://www.linkedin.com/company/prosafety-uab/?viewAsMember=true.

Facebook:

https://www.facebook.com/profile.php?id=100063883159704;

https://www.facebook.com/profile.php?id=100082998987518.