Ne tik avarijos

"Šilainių būsto" pastatų administravimo vadybininko Martyno Naujoko diena kaip ir jo kolegų – sunkiai prognozuojama.

Jis gyventojams dažniausiai padeda organizuoti įvairius remonto darbus, kurių vieni yra privalomieji, pavyzdžiui, stogo, elektros ar vamzdynų, kiti – ne patys būtiniausi darbai, tokie kaip, pavyzdžiui, laiptinių dažymas.

"Tuo pačiu metu atsakinėjame į įvairius raštus gyventojams, valstybinėms ir kitoms institucijoms. Darbo dienos tempą labai paspartina iškilusios problemos, atsirandančios renovuojamuose namuose. Patikrinus telefono dienos išklotinę, neretai randame per 80 skirtingų numerių – tai rangovai, statybininkai, santechnikai, elektrikai, gyventojai, bendrijų pirmininkai, įvairios institucijos, vadovai ir kolegos", – skaičiavo kitas kalbintas "Dainavos būsto" pastatų administravimo vadybininkas Kęstutis Pašvenskas.

Ieško būdų sutaupyti

"Dainavos būsto" vyr. pastatų administravimo vadybininkas Rokas Vaitiekus pasakojo, kad, be bendravimo su gyventojais, jis su kolegomis nemažai laiko skiria analizei, kiek jų prižiūrimi namai suvartoja energijos resursų. Daugiausia dėmesio skiriama šilumos ir elektros energijos suvartojimui analizuoti.

"Matydami kiekvieno namo duomenis mes kartu su Energijos taupymo grupės ekspertais ruošiame gyventojams pasiūlymus, kurie padėtų taupiau vartoti energijos resursus būtent jų namuose", – pasakojo vadybininkas.

Be to, darbo grafiką koreguoja įvairūs netikėtumai. "Būna, iš vakaro susidėlioji kitos dienos darbus prioriteto tvarka, bet, pavyzdžiui, ryte prižiūrimame name įvyksta avarija ir tenka mesti susiplanuotus darbus bei kuo greičiau pasirūpinti, kad gyventojai patirtų kuo mažiau diskomforto ir problema būtų pašalinta iš esmės", – pasakojo M.Naujokas.

Ekstremaliausios situacijos

Pašnekovai, paprašyti įvardyti ekstremaliausią situaciją, su kuria jiems yra tekę susidurti darbe, teigė, kad sunku išskirti vieną įvykį.

"Absoliučiai kiekviena diena kuo nors nustebina, – neslėpė M.Naujokas. – Prisimenu, buvau ką tik pradėjęs dirbti. Kartą kasmetės apžiūros metu su techniniu inžinieriumi įžengėme į vieno dvylikaaukščio evakuacinę laiptinę. Ji, švelniai tariant, buvo baisi: pilna gyvų ir jau negyvų balandžių, įvairiausių šiukšlių."

Jis su kolegomis suskubo pasirūpinti, kad šiukšlės būtų išneštos, gyvi paukščiai išvyti, laiptinė – išvalyta ir kad gyventojams būtų užtikrintos higieniškos sąlygos.

"Teko labai operatyviai ieškoti rangovų tvarkymo darbams atlikti, bet daugelis jų atvykę atsisakydavo to imtis. Galiausiai pavyko rasti rangovus ir ši problema buvo išspręsta", – pasakojo M.Naujokas. Laiptinėje buvo įstiklinti išdužę langai, kad ten daugiau negalėtų patekti paukščiai.

K.Pašvenskas, prakalbęs apie ekstremalias situacijas, minėjo, kad dažniausiai bėda viena nevaikšto. "Jeigu kam nors trūko radiatorius bute, tai būtinai nutiks, kai didžiausi šalčiai. Jeigu trūko sienoje esantys paslėpti vamzdžiai, tai būtinai turi būti prieš Rugsėjo pirmąją. Tokius remonto darbus dažnai tenka derinti su keletu gyventojų, o kai kurie jų dirba, kai kurie išvykę, tad ne visuomet pavyksta operatyviai suderinti darbų datas, kad ir kaip norėtųsi tą padaryti akimirksniu", – apgailestavo K.Pašvenskas.

Apgintų nuo užpuolikų

Kaip po įtemptos darbo dienos, atsipalaiduoja  daugiabučių namų vadybininkai?

"Jeigu dar nebūna uždaryta sporto salė, būtinai einu sportuoti su treniruokliais ir svarmenimis. Pusiau profesionaliai užsiimu lengvuoju kultūrizmu, o galbūt per artimiausius metus dalyvausiu ir varžybose", – planavo M.Naujokas.

Jis po darbo dažnai bėgioja arba žaidžia krepšinį, domisi psichologija. "Paprastai nubėgu apie 10 km, bet reikalui esant pusmaratonį taip pat įveikčiau. Treniruokliai – raumenims, bėgimas – ištvermei, bet kas iš to, jeigu būsiu nejudrus ir nemokėsiu valdyti savo kūno, todėl atlieku lankstumo pratimus. Be to, su draugais profesionalais ne itin reguliariai lankau kovos menų treniruotes. Reikalui esant, galėčiau apginti artimuosius ar sulaikyti užpuoliką, jei pamatyčiau, kad kas bando nuskriausti, pavyzdžiui, mano prižiūrimo namo gyventoją", – nusišypsojo M.Naujokas.

Padeda susikaupti

Vadybininkai kalbėjo, kad reguliarus sportas ir subalansuota mityba leidžia į viską žiūrėti ramiai, sprendimus priimti vadovaujantis ne emocijomis, o protu, dirbti nuosekliai ir susidėlioti prioritetus. Tai ypač praverčia jų darbe.

"Darbe dažnai tenka patirti gyventojų spaudimą, kad būtent jų problemos būtų sprendžiamos pirmiausia ir be eilės. Neretai tenka aiškinti, kad visas kitas namas yra be elektros, kad visi elektrikai tuo metu bando spręsti to namo bėdą, bet žmogui tai būna nesvarbu, laukti nesutinka ir reikalauja, kad prie jo buto šviestuvas su judesio davikliu degtų ne 45 sekundes, o 30 sekundžių", – pateikė pavyzdį M.Naujokas.

"Sportas padeda problemines situacijas spręsti profesionaliai ir nuo pradžios iki pabaigos sistemingai, kad galiausiai kaip ir varžybose būtų pasiekta pergalė – ir problema išspręsta, ir klientas patenkintas!" – pastebėjo kovos menų entuziastas R.Vaitiekus.

Jis žiemos metu renkasi ir slidinėjimą, jei tik leidžia finansinės galimybės, keliauja svetur į kalnus.

Buriavimas – dar vienas naudingas ir šio vadybininko, ir jo kolegos K.Pašvensko laisvalaikio užsiėmimas.

"Buriavimas – tai ir ramūs romantiški saulėlydžiai vandens apsuptyje, ir įnirtinga kova su stichija. Tai ir aktyvios atostogos Kroatijoje ir pasiplaukiojimai su šeima ar draugais Kauno mariose. Iš pažiūros brangus ir ne visiems pasiekiamas malonumas iš tiesų nėra brangus ir ekologiškas aktyvaus laisvalaikio leidimo būdas", – pasakojo vadybininkas.

Norėdamas individualiai buriuoti atviroje jūroje jis turėjo kelis mėnesius mokytis, išlaikyti gan sudėtingus egzaminus ir atviroje jūroje įgyti 30 parų stažą.