Pajuto spaudimą

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietė Virginija G. ir papasakojo, kaip teko atsisveikinti su "Lidl" komanda. Moteris dirbo šio prekybos centro logistikos centre prekių užsakymų specialiste. Grįžusi po atostogų, darbo dienos pabaigoje buvo iškviesta į vadovės kabinetą ir čia sužinojo, kad yra atleidžiama. Tai nutiko rugpjūčio 24 d.

Ant stalo jau buvo padėti iš anksto paruošti dokumentai, pasirašyti vadovų. Ponia Virginija patyrė šoką dėl daromo spaudimo pasirašyti dokumentus, nors juose nebuvo įvardyta, kad ji atleidžiama, o buvo nurodyta, kad esą ji savo noru išeina iš darbo.

"Man pasakė, kad esu pažeidusi darbo laiko pasižymėjimą rugpjūčio 4 ir 6 d. Tai esą labai grubus pažeidimas. Man pasakė, kad turiu savo noru išeiti iš darbo. Pradėjau klausinėti, kodėl taip yra. Neturėjau jokių darbo nuobaudų. Tuose pasižymėjimuose galima korekcijas daryti, bet man atsakė, kad jau viskas ir mane atleidžia. Man buvo paruoštas atleidimo lapas, ant kurio buvo mano tiesioginio vadovo parašas. Dėl to šoko ir kabinete buvusių žmonių daromo spaudimo aš pasirašiau tą atleidimo iš darbo prašymą pagal 55 str., kuris nurodo, kad išeinu savo noru. Mane atleido per valandą, nespėjau net su žmonėmis atsisveikinti", – nurodė Virginija G.

"Lidl" atstovai teigia, kad šis skundas jiems netikėtas. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Jei jau neįtiko mano darbas, tai turėjo atleisti pagal 59 str., kad darbdavio iniciatyva atleista, bet kai neturiu gavusi jokių nuobaudų, nepadariusi nuostolių, matyt, buvo sugalvoję, kaip manimi kitais būdais atsikratyti. Dėl patirto šoko sustreikavo sveikata, todėl kreipiausi į medikus, man išrašė nedarbingumo pažymėjimą", – pridūrė Virginija G.

Tik pasitarusi su advokatu moteris suvokė "Lidl" atstovų apgaulę. Pagal teisės aktus, per tris dienas galima atsiimti pasirašytą prašymą dėl išėjimo iš darbo. Jau kitą dieną darbuotoja vadovybei nusiuntė pareiškimą, kad atšaukia sutikimą išeiti iš darbo savo noru.

Kaunietė neatmeta galimybės dėl susiklosčiusių tokių darbinių santykių kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

"Dabar aš turiu pirma vadovybei pasiaiškinti dėl to darbo laiko pildymo. Po kelių dienų baigsis ir nedarbingumas. Tada bus matyti, kaip viskas toliau klostysis", – teigė iš "Lidl" logistikos centro esą savo noru išprašyta moteris.

Mane atleido per valandą, nespėjau net su žmonėmis atsisveikinti.

Buvo užuominų ir anksčiau

Bendrovės "Lidl" darbuotoja pasakojo, kad kai jų grupei vadovauti buvo paskirta Eglė U., ji jau tada sulaukė pasiūlymų savo noru išeiti iš darbo.

"Ji man pasakė, kad jei norėčiau iš darbo išeiti, esą jie supras ir aš galėsiu kur nors kitur gauti darbo, nes Kauno LEZ yra daug kitų įmonių. Tada pasakiau, kad neplanuoju palikti šio darbo. Juk darbai nesimėto. Juolab kad neturėjau jokių problemų su kolegomis, nei kažkas turėjo priekaištų dėl mano darbo. Tačiau Eglė vis ieškojo būdų, kaip mane atleisti iš darbo. Žinau, kad dėl jos pora darbuotojų jau išėjo", – pasakojo Virginija G.

Ji užsiminė, kad praėjusių metų lapkritį sulaukė antrojo pasiūlymo savo noru palikti darbovietę. Jį vėl pateikė skyriaus vedėja Eglė U. Tuomet moteris taip pat buvo ką tik grįžusi iš atostogų ir išgirdo priekaištą, kad blogai pildo lentelę.

"Aš paprašiau, kad man parodytų, kaip tą lentelę pildyti, kad jai tiktų, bet ji taip ir neparodė. Po kurio laiko pasakė, kad neturi priekaištų ir dirbame toliau. Bet, pasirodo, ji laukė momento, kad galėtų mane atleisti iš darbo. Net ir kolegos stebėjosi, kodėl aš Eglei U. neįtinku", – dėstė Virginija G.

Darbuotoja tebedirba

"Kauno diena" susisiekė su prekybos tinko "Lidl" atstovais ir paprašė pakomentuoti šią situaciją. Taip pat paklausėme ir dėl galimai daryto spaudimo pasirašyti dokumentus, kad moteris esą savo noru išėjo iš darbo.

"Lidl Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė nurodė, kad minėta moteris atsiėmė savo pareiškimą, todėl ji tebėra įmonės darbuotoja.

"Visuomet akcentuojame rūpestį savo darbuotojais, net ir nutraukiant darbo sutartis, todėl šis skundas mums yra mažų mažiausiai netikėtas. Darbuotoja, kurios skundą jūs gavote, iš tiesų dirba "Lidl" padalinyje Kaune. Norime patikslinti jos pateiktą informaciją. Atlyginimus mokame minutės tikslumu, įskaitant ir išdirbtus viršvalandžius, todėl mums labai svarbu, kad darbuotojai teiktų teisingą informaciją apie išdirbtą darbo laiką.

Bendrovė šiai darbuotojai turėjo pastabų dėl netinkamos darbo laiko apskaitos ir susitikimo metu šias pastabas išsakė. Bendrovėje yra įsteigta darbuotojų patikėtinio pareigybė ir šis asmuo dalyvavo pokalbyje, kad užtikrintų sklandžią ir profesionalią jo eigą bei Darbo kodekso ir vidinės tvarkos atitikimą. Po išsakytų pastabų darbuotoja pateikė prašymą išeiti iš darbo, tačiau netrukus jį atsiėmė ir šiuo metu darbo santykiai su ja nenutrūkę", – komentavo L.Skersytė.

Kaip elgtis darbuotojui?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų paprašėme pakomentuoti, ką tokiais atvejais darbuotojai turėtų daryti, kaip dažnai darbdaviai verčia juos pasirašyti, kad jie savo noru išeina iš darbo.

– Ką žmogus turėtų toliau daryti, jei mano, kad buvo panaudotas spaudimas pasirašyti dokumentus, kad jis pats išeina iš darbo, o ne yra atleidžiamas? Ar jis turėtų kreiptis į vadovybę ar į VDI darbo ginčų komisiją?

– Pirmiausia, dar prieš pasirašant dokumentus, rekomenduoja kreiptis į VDI ir pasikonsultuoti dėl situacijos. Jei darbuotojas jau pasirašė dokumentus, tačiau mano, kad jo teisės dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo buvo pažeistos, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK) su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Tai padaryti jis turi per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Dėl patiriamo psichologinio smurto darbe darbuotojas taip pat turi teisę kreiptis į DGK dėl neturtinės žalos atlyginimo.

– Jei vadovai nusprendžia atleisti darbuotoją, ar turi būti nurodoma priežastis? Ar gali darbuotojai nesutikti su atleidimo faktu? Ką tada daryti?

– Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios, jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į DGK.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą bei priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Taigi, kilus ginčui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tokie ginčai sprendžiami DGK.

– Ar dažnai darbdaviai piktnaudžiauja tuo, kad priverčia darbuotojus pasirašyti, esą šie išeina savo noru?

– Deja, tačiau darbuotojai vis dar susiduria su darbdavių piktnaudžiavimu savo padėtimi ir psichologinio spaudimo taikymu jų atžvilgiu. Naudodamiesi savo padėtimi, darbdaviai sukelia tam tikrą baimę darbuotojams (pvz., darbuotojai negalės kitur įsidarbinti, nebus išmokėtas darbo užmokestis, bus padarytos išskaitos iš darbo užmokesčio ir pan.), dėl kurios darbuotojai pasirašo atleidimo prašymą savo noru. VDI visuomet akcentuoja, kad prieš pasirašant tam tikrus darbdavio pateikiamus dokumentus juos būtina perskaityti, o jei kyla klausimų – konsultuotis su VDI specialistais. Kreipiantis į DGK, nagrinėjamas kilęs ginčas, išaiškinamos aplinkybės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl psichologinio smurto DGK gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus.