Kadenciją baigianti Kauno miesto taryba, benamių išblaivinimo problemą užkrovusi medikams, didžiuojasi sprendimu įkurti atskirą įstaigą. Kodėl jos iki šiol nėra? Gal pirma teismo į šį klausimą atsakys naujoji Kauno valdžia?

Be atlygio ir padėkų

Neblaivių asmenų ir benamių, rastų gulinčių gatvėje ir atvežtų į ligoninę, problema jau keleri metai kankina medikus. Ji neslopsta ir pavasarį, šalčiams atslūgus, nes dauguma tokių medikų pacientų į gydymo įstaigas patenka vien pernakvoti.

"Jie yra nuolatiniai, todėl pažįstami mums visiems. Per naktį pas mus išblaivėja ir rytą nė ačiū nepasakę išeina", – daug metų kankinančią problemą pristatė Respublikinės Kauno ligoninės direktorė gydymui Vitalija Gresevičienė.

Tą praėjusios savaitės rytą, kai kalbėjomės, ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus specialiai įrengtoje palatoje galvas nuleidę sėdėjo du vargetos. Trečias dar gulėjo. Atidarius palatos duris, tvoskė alkoholiu. Nesunku įsivaizduoti, kaip šie vyrai atrodė iš vakaro, prieš slaugytojams juos nuprausiant, perrengiant. Tiek tų paslaugų, visai ne medicinos, jiems tereikėjo. Gydytojai atliko savo pareigas: apžiūrėjo, apklausė, kiek buvo įmanoma gauti atsakymus, pamatavo kraujospūdį.

"Tiems žmonėms, gulintiems gatvėje, praeiviai iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Mes, medikai, konsultuojame visus. Juk ir šie mūsų pacientai gali būti sumušti ar susižaloję. Tačiau medikų pagalbos reikia kas penktam", – konstatavo gydytoja V.Gresevičienė.

Ji pabrėžė, kad Respublikinė Kauno ligoninė, į kurią tokių pacientų patenka daugiausia, per metus patiria apie 20 tūkst. litų, arba 6 tūkst. eurų nuotolį. Dauguma šių žmonių nėra socialiai drausti, todėl net ir už jų gydymą ligoninei niekas neapmoka. Užsienio šalyse atsakomybę už paribio žmones ir jų gydymo išlaidų naštą prisiėmusios savivaldybės. Jos apdraudžia niekur nedirbančių ir mokesčių nemokančių piliečių sveikatą. Taip, pavyzdžiui, yra Vokietijoje, kur įkurti specialūs namai jų neturintiesiems, teikiamos socialinės paslaugos. Pas mus neretai jas teikia taip pat medikai, nes ne vienas, patekęs į ligoninę, neturi ne tik gyvenamosios vietos, bet ir asmens dokumentų.

"Tai didelė bėda. Daugelis šių pacientų yra agresyvūs, sukelia sumaištį priėmimo skyriuose. Juk pirmiausia čia patenka staiga susirgę, sunkūs ligoniai, suaugusieji ir vaikai. Tačiau visi yra žmonės, kad ir kokie būtų. Ir benamiai yra mūsų visuomenės nariai, beje, labai nelaimingi", – nuoširdžiai apgailestavo gydytoja V.Gresevičienė.

Pinigų yra, nėra patalpų

Apie šią problemą žino visi. Sveikatos apsaugos ministerijoje nuspręsta, kad ir savivaldybės, ir teisėsauga, ir medicinos įstaigos ją turi spręsti kartu.

Po paskutinio "Kauno dienos" rašinio šia tema, išspausdinto vasario 3 d., Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus pasidžiaugė: ledai pajudėjo, finansavimas įkurti įstaigą neblaiviems benamiams priglausti skirtas. Tai patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

"Lėšos numatytos, savivaldybės biudžete patvirtintos. Jau prieš dvejus metus priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas įkurti Nakvynės namų filialą neblaiviems asmenims. Vienintelis kliuvinys, trukdantis tai padaryti, – Priklausomybės ligų centras", – medikų viltis greitai išsivaduoti nuo išblaivinimo funkcijos sugriovė D.Ratkelis.

Nakvynės namų filialą nuspręsta įkurti Giedraičių g. esančiame Priklausomybės ligų centre, dalyje jo patalpų, tačiau dabartiniai šeimininkai jų neužleidžia.

"Prirašyta daugybė prašymų atiduoti patalpas geranoriškai, bet neatiduoda, ir tiek. Tarybos sprendimas neapskųstas, jis galioja. Parengtas patalpų pritaikymo numatomoms teikti paslaugoms techninis projektas, už jį apmokėta. Pernai būtume ir viešąjį pirkimą paskelbę, rangai numatyta iki 100 tūkst. eurų: dalis – iš miesto biudžeto, dalis – iš Privatizavimo fondo. Bet kas iš tų pinigų, kai jų negali panaudoti", – paradoksalią situaciją komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis.

Jo teigimu, savivaldybė teismui pateikė ieškinį, kad priklausomybės ligų specialistus ir jų pacientus iš dalies Priklausomybės ligų centro užimamo ploto iškeldintų per prievartą. Šis centras, priklausęs savivaldybei, yra perduotas valstybės žinion ir dabar pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis pabrėžė, kad tuomet, kai centras atiteko ministerijai, jo turtas buvo atidalytas. Dalis ploto palikta Nakvynės namų filialui.

Ligonių vis daugėja

Tautvydas Zikaras, Kauno priklausomybės ligų centro direktorius, nusiteikęs karingai. Jis pasirengęs kovoti už savo įstaigą nuo pat pirmojo teismo posėdžio, kuris numatytas balandžio 1 d.

"Mes netektume pusės patalpų ploto. Jis reikalingos ligoniams", – pirmąją priežastį, kodėl neužleidžia patalpų, įvardijo jau daug metų šiam centrui vadovaujantis, jo veiklą plečiantis gydytojas T.Zikaras.

Priklausomybės ligomis serga vis jaunesni žmonės. Alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo kompiuterių, lošimų ir kiti sveikatą žalojantys veiksniai aktualūs vis didesnei mūsų visuomenės daliai. Tai yra ligos, nors ir kaip nenorėtume to pripažinti. Jas reikia gydyti ilgai ir kantriai. Tai atliekama Kauno priklausomybės ligų centre.
"Vienintelis Priklausomybės ligų centras Kaune pagal alkoholio vartojimo mastą yra lašas jūroje. Lenkijoje 50 tūkst. gyventojų mieste panašių įstaigų yra vidutiniškai keturios", – pateikė pavyzdį Vyrų krizių centro savanoris Deividas Smailys.

Kauno priklausomybės ligų centre yra dvylika lovų besigydantiesiems pagal Minesotos programą. Gydymo trukmė – 28 dienos. Pirmame pastato aukšte teikiamos ambulatorinės paslaugos pagal Metadono programą, Priėmimo kambarys, kur atliekamos ir girtumo nustatymo ekspertizės. Antrame aukšte dirba specialistai: gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Ten vyksta užsiėmimai, susirinkimai programų dalyviams. Yra palatos detoksikuojamiems pacientams. Dėl to jie stacionare praleidžia maždaug savaitę.

"Kur išsikelti? Į kiemą? Paskutiniame miesto tarybos sprendime, kurio net negavome, tik pamatėme jį internete, pretenduojama net ir į kiemo statinius, į tvorą. Mums sakė: jei nesutinkate, duokite į teismą, tačiau tai padarė savivaldybė. Mums beliko samdytis advokatus gynybai", – savo sprendimą pateikė T.Zikaras.

Vienintelis skyrius šalyje

Vaikų ir jaunimo trumpalaikės ir ilgalaikės reabilitacijos skyrius – vienintelis Lietuvoje. Jame yra penkiolika vietų, ir tai taip pat lašas jūroje. Kai buvo ieškoma vietos, kur jį įkurti, kaimynystės kratėsi visa Lietuva. Priglaudė tuomet Kauno priklausomybės ligų centrui jau vadovavęs T.Zikaras. Dabar skyriaus pacientais, gydomais nuo alkoholizmo, būna net dešimties metų amžiaus vaikai.

"Mama geria, tėvas geria, brolis ir sesuo geria, todėl ir aš geriu", – paklaustas, kaip čia pateko, atsakė metro ūgio pyplys.

Priklausomybės ligų centro direktorius įsitikinęs, kad nuolatinė neblaivių suaugusiųjų kaimynystė sugriautų visas pastangas vaikus resocializuoti. Jie čia gydomi metus laiko. T.Zikaras bando įgyvendinti sumanymą, kuriam jau pritarė Sveikatos apsaugos ministerija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad, gydant alkoholizmu sergančias motinas, jų vaikai gyventų greta.

"Tikslas – išvengti vaikų namų, kol motina gydoma. Mums leido atlikti du eksperimentus. Kai gydėme motiną, išvariusią savo penkerių metų vaiką į parduotuvę už penkių kilometrų parnešti alaus, vaikas iš globos namų kartą per savaitę buvo atvežamas pas mus susitikti su gimdytoja. Tai ją skatino sveikti ir išblaivėjus priimti deramą sprendimą. Kita, dvylikos metų, mergaitė nuolat lankė pas mus gydomą savo mamą. Jei vaikai tą laiką nuolat būtų šalia, tai būtų naudinga visiems. Tam pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Jie jau parengė tokio projekto įgyvendinimo programą", – darbo planais dalijosi T.Zikaras ir pabrėžė, kad patalpų sumažinimas prilygtų centro sunaikinimui.

Nelaimėliai pelno neduoda

Priklausomybės ligų centro direktorius nerimauja ir dėl nemažėjančio savižudybių skaičiaus, primena, kad dauguma chuliganiškų išpuolių padaroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų. Mokslininkai ieško būdų šioms tragedijoms mažinti. Priklausomybės ligų centras, anot gydytojo T.Zikaro, tam tarnauja kaip bazė.

"Savivaldybė to nesupranta. Mes kauniečiams tarnaujame. Buvau gavęs užduotį – surask patalpas. Aš nesu miesto tarybos narys, man tai nepriklauso, bet suradau. Jų tikrai yra, – apmaudžiai kalbėjo T.Zikaras. – Teisininkai sako, kad centro naikinimas – visuomenės interesų pažeidimas. Laimė, kad šią problemą suvokia ir ją spręsti ragina sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė."

Ką nuspręs teismas? Akivaizdu, kad patalpų reikia ir sergantiesiems priklausomybės ligomis, ir neblaiviems benamiams. Ar pastarieji nėra ligoniai? Tai taip artima, kaip ir būtų gerai, jei Nakvynės namų filialas nuo savo tėvonijos būtų netolimoje kaimynystėje.

Deja, valdininkai kol kas apykurčiai šiai nelaimėlių problemai ir medikų aimanoms. Gal išgirs naujoji Kauno miesto taryba?