Diabetu sergantys ligoniai guodžiami, kad ligą nesunku valdyti, tačiau tam reikia ne tik savikontrolės, bet ir nemažai lėšų, kurios susideda ir iš adatų injekcijoms.

Reikalauja daug dėmesio

"Aš visada, kad ir kur būčiau, su savimi turiu švirkštą su insulinu", – sako diabetu serganti kaunietė Stefanija Bučkauskaitė, šį baltyminės kilmės hormoną priversta švirkštis kelis kartus per dieną.

Deja, kaip ir daugelis sergančiųjų, – daugybę kartų ta pačia, vienkartine, adata.

Diabetas – ne tik viena išsivysčiusiame pasaulyje labiausiai paplitusių ligų, bet ir bene daugiausia reikalaujanti ne tik savikontrolės ir disciplinos, bet ir išlaidų.

Nuolatinė mitybos kontrolė, su maistu gaunamų angliavandenių skaičiavimas, reikiamo gliukozės kiekio kraujyje palaikymas ir reguliarių vaistų injekcijų bei vizitų pas gydytojus planavimas yra kasdienybė.

26-erių Aušra diabetu susirgo būdama ketverių. Merginai diagnozuotas I tipo diabetas, kuris dažniau užklumpa jaunus žmones ir vaikus. Ligos formos simptomų, priešingai negu II tipo diabeto, nepajausti neįmanoma: staigus ir žymus svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, nuolatinis nuovargis, troškulys ir alkio jausmas. Šio tipo diabetui gydyti nuo pat pradžių prireikia insulino injekcijų ir griežtos mitybos kontrolės.

Kas du mėnesius Aušrai tenka apsilankyti vaistinėse ir įsigyti diagnostinių juostelių gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, kas tris mėnesius – insulino. Prieš tai kaskart būtini vizitai pas gydytojus, kurie išrašo receptus kompensuojamiesiems vaistams. Išlaidas insulinui sergantiesiems kompensuoja valstybė, tačiau šiam vaistui taikomos priemokos, kurias turi susimokėti patys ligoniai.

Per dieną – keturis kartus

Kaunietė S.Bučkauskaitė atskleidžia dar vieną problemą, su kuria susiduria nemažai sergančiųjų diabetu.

"Jūs likote paskutinė viltis. Galbūt galėsite padėti ne tik man, bet ir daugeliui kitų, sergančiųjų diabetu", – prašo S.Bučkauskaitė.

Moteris guodžiasi, kad, nepaisant priemokų prie kompensuojamo insulino ir jo švirkštiklių, adatas reikia pirktis patiems.

"Jau keleri metai vartoju insuliną "Apidra SoloStar" ir "Lantus SoloStar". Kitos insuliną gaminančios firmos adatas prie švirkštiklių prideda, o "Sanofi" – ne", – pasakoja S.Bučkauskaitė.

Jai gydytojai skiria būtent šį insuliną. Per dieną jį moteris  leidžiasi keturis kartus.

"Prieš švirkšdami, kiekvieną kartą pritvirtinkite naują adatą. Po kiekvienos injekcijos adatą reikia nuimti. Ją išmeskite saugiai,  kaip nurodė gydytojas, vaistininkas arba slaugytoja", – rašoma insulino naudojimo instrukcijoje.

Susidaro 30 eurų

Cukriniu diabetu serganti S.Bučkauskaitė pamena, kai viena adata kainavo vieną litą. Dabar ji kainuoja ketvirtį euro – 24 centus.

"Kadangi man per dieną reikia keturių injekcijų, adatų kaina sudaro beveik vieną eurą, tiksliau, 96 centus. Per mėnesį ši suma siekia beveik 30 eurų, o tai man – labai daug", – skaičiuoja ir guodžiasi S.Bučkauskaitė.

Ji priduria, kad tai dar ne visos išlaidos. Tenka primokėti už tabletes "Metforal", "Duloksetin", kurias taip pat reikia vartoti kasdien, be pertraukų. Taip yra ne jai vienai, o daugybei sergančiųjų diabetu.

"Taupydami, kad nesusidarytų tokia didelė suma, pažeidžiame instrukciją ir rizikuojame savo sveikata: ta pačia adata leidžiamės insuliną tol, kol jis pasibaigia, nors adata jau būna labai atšipusi", – atskleidė S.Bučkauskaitė.

Ji skambino į Vilniuje esančią "Sanofi" kompanijos atstovybę – UAB "Sanofi-Aventis Lietuva", bet į prašymą kompensuoti adatas išgirdo atsakymą, kad tai ne bendrovės, o ligonių kasų reikalas.

Išeitis – prašyti

Valstybinės ligonių kasos atsakymas šiuo klausimu kategoriškas.

"Šiuo metu asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, reikalingas vienkartines adatas švirkštikliams galima įsigyti vaistinėse tik savo lėšomis", – faktą, dėl kurio skundėsi diabetu serganti S.Bučkauskaitė, patvirtino Valstybinės ligonių kasos atstovė Virga Mačėnaitė.

Ir vis dėlto kodėl kai kuriam insulinui adatos kompensuojamos? Tai patyrė ir S.Bučkauskaitė, kai vartojo kitų gamintojų insuliną.

"Informuojame, kad, vadovaujantis Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (C) sąrašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kompensuojami vienkartiniai insulino švirkštai su adatomis. Todėl vienkartinės adatos švirkštikliams, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nėra kompensuojamos", – atsakė Valstybinės ligonių kasos atstovė Virga Mačėnaitė.

Vis dėlto ji suteikė kibirkštėlę vilties: medicinos pagalbos priemonių gamintojas ar jo atstovas, gydytojų profesinės kvalifikacijos draugija, pacientų organizacija arba keli išvardyti juridiniai asmenys gali teikti paraišką ir dokumentus dėl reikalingos medicinos pagalbos priemonės įrašymo į C sąrašą.

"Kaip mus informavo Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, paraiška dėl vienkartinių adatų švirkštikliams kompensavimo pateikta nebuvo", – išsiaiškino V.Mačėnaitė.

Ne tai, ko reikia

"Daug kartų rašėme raštus, prašydami kompensuoti adatas insulinui švirkštis. Paskutinį kartą, prieš mėnesį, tokį prašymą išsiuntėme Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai", – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė nustebo išgirdusi, kad Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie paraišką nieko nežino.

V.Augustinienė tvirtino, kad iš Valstybinės ligonių kasos netgi žinutę gavo, patvirtinančią, jog paraiška gauta.

"Prieš tai dėl adatų kalbėjau ir su sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu. Jis liepė raštu viską surašyti", – pasakoja ligonių atstovė V.Augustinienė, kuri vylėsi, kad adatų insulinui švirkšti kompensavimas bus įtrauktas į naują Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną, kuris turėtų įsigalioti nuo gegužės 1 d.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė stebisi, kad iki šiol kompensuojami švirkštai, kurių niekas nebenaudoja, nes insulinas tiekiamas nebe buteliukuose, kaip buvo sovietmečiu. Insulinas yra švirkštikliuose, ant kurių tereikia uždėti adatą.

"Diabeto asociacija prašė išbraukti iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašo švirkštus ir įtraukti adatas, kurios reikalingos prie dabartinių švirkštų", – pabrėžė V.Augustinienė.

Jei duoda, tai tik vieną

Problemų, pasirodo, dar daugiau, nei patiria vartojantieji "Sanofi" farmacijos kompanijos insuliną "Apidra SoloStar" ir "Lantus SoloStar". Net ir prie "Eli Lilly" ar "Novo Nordisk" farmacijos kompanijų gaminamo insulino, kuris yra kompensuojamas sergantiesiems diabetu, pridedama tik viena adata, o dozių švirkštiklyje – keliasdešimt.

"Adatos vadinasi vienkartinės, bet žmonės jas naudoja daug kartų, nes, gavus tik vieną adatą ir kitoms injekcijoms perkant, susidaro didelė suma. Tėvai perka adatas vaikams, nes jų odelė plona, jautri, ir leidžiant insuliną atšipusia adata labai skaudėtų", – žino Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V.Augustinienė.

Ligoniai nesitiki gauti tiek adatų, kiek reikia leistis injekcijų, bet būtų laimingi, jei gautų bent kas trečiai ar kas penktai injekcijai. Deja, kai kurie sergantieji negauna nė vienos. Ar farmacininkams pridėti adatą prie švirkštiklio būtų labai brangu?

Farmacininkų atsakymas – griežtas

Kauno klinikų Diabetologijos sektoriaus vadovė mokslų daktarė Evalda Danytė žino, kad jos pacientai vienkartines adatas naudoja daug kartų, ir pritaria nuomonei, kad vienos adatos prie švirkštiklio tikrai neužtenka.

"Mūsų klinikos vadovybė svarstė adatų kompensavimo klausimą ir mūsų pritarimą pacientų organizacijos visada turės. Juk niekas negali įpareigoti vienkartinio daikto vartoti kelis kartus", – Endokrinologijos klinikos sektoriaus vadovė E.Danytė pridūrė pavyzdį, kad vienkartinių stiklinių civilizuotas pasaulis tikrai neplauna.

UAB "Sanofi-aventis Lietuva" kompanijos atstovai patvirtino, kad žino insulino vartotojų pageidavimus. Kai kam netgi padovanoja adatų. Bendra pozicija – griežta.

"Sanofi" nėra adatų gamintoja. Mes gaminame insulinus užpildytuose švirkštikliuose. Tinkamas šiems švirkštikliams adatas galima įsigyti vaistinėse, deja, jos nėra įtrauktos į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą", – atsakė UAB "Sanofi-aventis Lietuva" direktorius Herve'as Studeris.

Vaistininkai supranta ir užjaučia

Vaistinių tinklo BENU direktorė Rasa Marcinkevičienė patvirtino, kad pirkėjų, ateinančių įsigyti insulino, skaičius auga kasmet.

Praėjusiais metais Lietuvoje insulino nupirkta už daugiau nei 15 mln. eurų, o iš viso parduota apie 440 tūkst. pakuočių – net 9 proc. daugiau nei 2014 m.

Iš viso insulino ir kitų diabetui gydyti skirtų vaistų Lietuvoje parduodama už daugiau nei 24 mln. eurų.

"Be visų kasdienių nepatogumų sergantiesiems cukriniu diabetu tenka ir nemaža finansinė našta, nepaisant to, kad pagrindiniai vaistai yra kompensuojami valstybės. Diabetu sergantys asmenys taip pat privalo atidžiau rinktis perkamus maisto produktus, valgyti kuo sveikesnį ar iš specialiai diabetikams pritaikytų produktų pagamintą maistą, kuris paprastai kainuoja brangiau", – pastebi R.Marcinkevičienė.

Dešimtadalis visų vaistų

Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2015 m. kompensuojamuosius vaistus, skirtus diabetui gydyti, gavo 113 tūkst. suaugusiųjų ir 930 vaikų.

Šiems vaistams įsigyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo išleista apie 19 mln. eurų. Tai beveik 9 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje I ir II tipo diabetu iš viso serga apie 116,9 tūkst. žmonių.