Kauno regiono nebūtų galima pavadinti vienos kokios nors verslo srities užuovėja, nes daugiausia mokesčių sumokančios įmonės užsiima labai skirtingomis veiklomis.

Pirmasis dešimtukas

Praėjusiais metais iš Kauno regione įsikūrusių įmonių daugiausia mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas sumokėjo naftos produktais prekiaujanti "Okseta" (178,7 mln. eurų), alkoholinių gėrimų gamintojas "Stumbras" (56,2 mln. eurų) bei statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų prekybos tinklas "Senukų" prekybos centras (47,6 mln. eurų).

Ketvirtoji regione didžiausia mokesčių mokėtoja – didmeninės prekybos, distribucijos ir logistikos įmonė "Sanitex" (39,9 mln. eurų), penktoji – Kėdainių trąšų gamintoja "Lifosa" (28,2 mln. eurų).

Reikmenų žemės ūkiui prekybos įmonė "Lytagra" pernai sumokėjo 19,1 mln. eurų mokesčių, "Kauno termofikacijos elektrinė" – 17,9 mln. eurų. Alaus darykla "Volfas Engelman" – 16,4 mln. eurų, transporto infrastruktūros statybos bendrovė "Kauno tiltai" – 15,1 mln. eurų, informacijos technologijų ir buitinės technikos didmenininkė "ALSO Lietuva" – 13,8 mln. eurų.

Pirmasis Kauno regiono mokesčių mokėtojų dešimtukas pateko į penkiasdešimtuką visų Lietuvos įmonių, pernai sumokėjusių daugiausia mokesčių.

Atrado Azerbaidžaną

"Okseta" apie savo ateities planus atsakymų nepateikė. Antrojo didžiausio mokesčių mokėtojo alkoholinių gėrimų gamintojo "Stumbro" korporacinių reikalų skyriaus vadovė Vaida Budrienė teigė, kad įmonė didelių pokyčių kol kas neplanuoja. Šiuo metu nusistovėjęs "Stumbro" darbuotojų skaičius yra 220 ir per pastaruosius metus šis skaičius – kaip ir gamybos apimtys – buvo panašus. Tiesa, daugiau darbuotojų gali prireikti, jeigu gamybos apimtis teks padidinti dėl augančio eksporto.

"Prieš kelerius metus patvirtinome strategiją ir šiuo metu intensyviai vystome eksportą. Tad gamybos apimtys dabar pradeda priklausyti ir nuo eksporto, pavyzdžiui, į Lenkiją, kur mes tam tikro gėrimo parduodame net daugiau nei Lietuvoje. Lenkijoje įdirbį pradėjome prieš maždaug šešerius metus ir prieš dvejus pradėjome skinti geruosius vaisius. Iš pradžių sekėsi sunkiai, buvo visko, tačiau dabar rinka atsivėrė, o ji juk labai didelė", – pasakojo V.Budrienė.

Įmonės atstovės teigimu, su Rusija "Stumbras" neprekiauja, kadangi šios šalies stipriųjų gėrimų importo mokesčiai yra labai dideli. Tačiau Rytuose yra kita, kiek netikėta "Stumbro" prekybos partnerė – Azerbaidžanas, kurį įmonė atrado prieš porą metų. "Ši rinka yra gana uždara, jai būdingos tik labai didelės arba labai mažos kainos, nėra vidutinių. Ten eksportuojame savo "Premium" ženklų produktus, pavyzdžiui, ekologišką degtinę. Taip pat iš naujų rinkų turime Turkiją. Kitos rinkos yra stabilios – Estija, Latvija, JAV, Izraelis", – sakė V.Budrienė.

Patalpos jau ankštos

"Stumbro" gamykla, pirmiausia vadinta Kauno degtinės sandėliu, Kauno centre įsikūrusi nuo pat XX a. pradžios. Gamyklai kuriantis ši vieta nebuvo miesto centras. Šiais laikais, V.Budrienės teigimu, vieta sukelia nepatogumų logistikos srityje. "Vieta, kurioje esame įsikūrę nuo pat pradžių, anuomet buvo miesto pakraštys, o dabar – centras. Krovininiams automobiliams sunku važiuoti siauromis gatvėmis. Be to, esame įsikūrę patalpose, kurios anksčiau buvo pritaikytos nedidelėms gamybos apimtims. Tad mūsų pilstymo linijos dabar jau sukasi kaip gyvatukai. Vis dėlto keltis kol kas neplanuojame. Turėjome tokią idėją, tačiau atėjęs sunkmetis ją privertė atidėti neapibrėžtam laikui. Viską pasvėrus kol kas gerai ir čia", – pasakojo "Stumbro" atstovė.

Apskritai, V.Budrienės teigimu, Kauno regiono palankumo verslui atžvilgiu situacija "Stumbrui" yra neutrali: "Neturime nei priekaištų, nei specialių lūkesčių."

Sulaukia grįžtančiųjų

Trečiojoje didžiausioje mokesčių mokėtojoje Kauno regione, bendrovėje "Senukai" dirba daugiau nei 3,5 tūkst. darbuotojų. Per pastaruosius kelerius metus šis skaičius nelabai keitėsi.

"Visoje Lietuvoje darbą siūlome salės darbuotojams ir pardavėjams, kuriuos patys ir apmokome. Šiuo metu ieškome apie 70 naujų darbuotojų, kurie pradės darbuotis naujame prekybos centre. Planuojama įdarbinti įvairių pareigybių darbuotojų – visą prekybos centro personalą: skyrių vadovus ir jų pavaduotojus, konsultantus, prekių specialistus, kasininkus ir informacijos centro darbuotojus, prekių priėmėjus-išdavėjus", – pasakojo įmonės rinkodaros direktorė Inga Jočienė.

Pasak jos, pastebima, kad vis daugiau žmonių, ieškojusių pelningesnių darbų užsienyje, grįžta į Lietuvą: kas trečias žmogus, norintis įsidarbinti "Senukuose", turėjo darbo patirties užsienyje.

Regionas didina apsukas

"Senukų" prekybos centro rinkodaros vadovė sakė, kad bendrovė per artimiausius dvejus metus planuoja atidaryti du naujus prekybos centrus Vilniuje ir Kaune, atnaujinti jau veikiančias parduotuves, modernizuoti elektroninės parduotuvės platformą.

Metų pabaigoje Veiverių a. duris atvers ketvirtasis Kaune "Senukų" prekybos centras, kurio plotas sieks 6 tūkst. kv. m. Šio prekybos centro statyboms ir įrengimui, pasak I.Jočienės, planuojama investuoti apie 6,5 mln. eurų. Aleksote statomame prekybos centre bus sukurta ir apie 70 darbo vietų. 2016 m. duris atvers trečiasis "Senukų" prekybos centras Vilniuje – jau statomame prekybos slėnyje NØRDIKA. Čia planuojama atidaryti 17 tūkst. kv. m ploto parduotuvę, kurios įrengimas atsieis beveik 4,5 mln. eurų. Viename didžiausių prekybos centrų bendrovė sukurs ir daugiau nei 200 naujų darbo vietų.

I.Jočienė, paprašyta įvardyti, kaip "Senukų" prekybos centras vertina Kauno regioną pagal palankumą verslui, teigė, kad bendrovė labai atidžiai stebi situaciją visoje Lietuvoje, reaguoja į pokyčius ir tendencijas. "Situacija darbo rinkoje Kauno regione labai panaši į kitų Lietuvos regionų padėtį. Jai didelės įtakos turi žmonių emigracija, sezoninių darbų padidėjimas, ypatingai pasireiškiantis vasarą, – sakė I.Jočienė. – Kauno regionas, kuris aktyviai plečia infrastruktūrą, mūsų pastebėjimu, vertinamas kaip atsigaunantis ir greitinantis apsukas."

Komentaras

Vidas Pocius

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Kauno filialo vadovas

Verslas nėra toks lokalus reiškinys, kad jo sąlygas galima būtų vertinti tik regiono rėmuose. Vis dėlto regionai turi tam tikrų savų bruožų. Tiesa, kad Kaunas neturi tokių struktūrinių privalumų kaip uostas ar sostinės statusas. Kai liūdnai juokaujama, kad Kaunas tampa stotele tarp Vilniaus ir Klaipėdos, tai yra teisinga. Kaunas tradiciškai buvo pramonės miestas. Pramonė tapo nekonkurencinga, ir dabar turime didžiąją dalį paslaugų verslo. Manau, Kaunas turėtų orientuotis į gamybos plėtrą. Pas mus geras susisiekimas – oru, vandeniu, keliais, geležinkeliais, tai yra didžiulis potencialas. Kodėl stambioji pramonė čia nevystoma – nuosekliai narpliotinas klausimas.

Manau, kad yra potencialo upėse, galėtų būti upių uostas. Viskas puiku ir dėl konteinerinio geležinkelio terminalo. Kalbant apie smulkųjį verslą, sąlygų jam Kaune tikrai yra. Pastebėčiau, kad jos netgi gerėja, tai matau iš administracinio, savivaldybės požiūrio.

Žmonės Kaune yra tikrai verslūs, o, kaip sakoma, kas dirba – tas užsidirba. Be abejo, darbo rinkoje, kaip visur Lietuvoje, sunku rasti pakankamai darbo jėgos. Daug išvažiuojančiųjų į užsienį, dalis jaunuolių ir Kaune studijuoja tik tam, kad po studijų iš karto išvažiuotų. Yra tokių, kurie nepatyrę, bet pas darbdavius ateina užrietę nosis. Yra, žinoma, ir tokių, kurie nori dirbti, tobulėti, yra atsakingi. Vadinu juos mūsų šviesiąja ateitimi, tačiau apskritai išeina, kad ši dalis jaunimo sudaro nedidelį procentą, ir žmonių darbo rinkoje tikrai trūksta.

Regionas bankrotais neišsiskyrė

Praėjusiais metais nesėkmės labiausiai persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdos mieste, Visagine ir Neringos savivaldybės teritorijoje. Geriausiai su rinkos iššūkiais tvarkėsi verslai, veikiantys Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose.

Tokią informaciją, remdamiesi bankrotų, areštų ir dirbančiųjų statistika, pateikė įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės "Creditreform Lietuva" specialistai.

"Be abejo, jei atkreiptume dėmesį į absoliučius skaičius, pirmaujančiais Lietuvos regionais, kur verslui labiausiai nesisekė, be konkurencijos taptų stambieji miestai – juk čia verslo subjektų daugiausia, – sakė "Creditreform Lietuva" analitikė Jurgita Dambrauskaitė. – Bet jei pasižiūrėtume, kiek nesėkmių (bankrotų, likusių be darbuotojų ar patyrusių turto areštus įmonių) tenka 100 įmonių, veikiančių kiekviename iš 60 Lietuvos rajonų, pamatytume kiek kitokį vaizdą. Skaičiuodami, kokią vietą užėmė kuris rajonas, kiekvienai nesėkmės rūšiai taikėme skirtingą svorį: bankrotui – didžiausią, visų darbuotojų netekusiai įmonei – didesnį nei vidutinį, turto areštui – mažiausią."

"Įvertinus visus duomenis paaiškėjo, kad labiausiai 2014-aisiais nesisekė įmonėms, veikiančioms prie jūros. Paskutinę, šešiasdešimtą, vietą savivaldybių reitinge pagal verslo sėkmę užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, trečią nuo galo – Neringos savivaldybė. Tarp jų – Visagino miesto savivaldybė. Sostinė šiame sąraše – 54-a. Tarp priežasčių, kodėl didmiesčiuose verslo nesėkmių koncentracija aukšta, galima išskirti didesnį miestiečių polinkį rizikuoti, taip pat didesnę pinigų koncentraciją, ir verslo daigynų (kai vienu adresu steigiama šimtai įmonių) gausą," – teigia analitikė.

Labiausiai atsparios nelaimėms buvo įmonės, registruotos Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose. Su nesėkmėmis susidūrusio verslo koncentracija labiau pasižymi centrinės ir vakarų Lietuvos rajonai. Užtat dauguma Lietuvos pakraščių ir rajonai į pietvakarius nuo Vilniaus verslo sėkmingumo prasme atrodo išties neblogai.

Vertinant bankrotų koncentraciją, pernai jų daugiausia patyrė įmonės, veikusios Klaipėdos mieste (3,5 bankroto 100 įmonių) ir Visagino savivaldybėje (3 bankrotai). Visiškai bankrotų nepatyrė verslai, registruoti Birštono, Kalvarijų, Lazdijų ir Pagėgių rajonuose. Iš viso 2014 m. Lietuvoje bankrutavo 1 584 įmonės. Turto areštų koncentracija buvo mažiausia Rokiškio (3,8 arešto 100 įmonių), Kupiškio (2,4) ir Skuodo (2,3) rajonuose.

Daugiausia turto valdymo apribojimų teko įmonėms, veikiančioms Pagėgių (38), Klaipėdos rajono (25,5) ir Klaipėdos miesto (24) savivaldybėse. Per visus 2014 m. 6 510 Lietuvos įmonių patyrė 12 137 areštus. "2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 95 444 įmonės, kuriose dirbo mažiausiai vienas darbuotojas. Deja, metų pabaigoje net 6 467 iš jų liko visiškai be personalo. Kaip rodo mūsų patirtis, itin dažnai tai reiškia, kad verslas nepasisekė ir įmonė tiesiog buvo palikta, – teigė "Creditreform Lietuva" atstovė. – Didžiausia per metus be darbuotojų likusių įmonių koncentracija registruota Skuodo (daugiau kaip 9 tuščios įmonės 100 veikusių metų pradžioje), Anykščių (8,9) ir Kazlų Rūdos (8,5) rajonuose, o mažiausiai galėjo pasigirti Ignalinos (2,9), Prienų (3) rajonai. Nuo jų kiek labiau atsiliko Molėtų rajonas (4,4)."