Kūrybinės dirbtuvės "Monumentas šiukšlėms", ekskursija su fotosesija, stalo žaidimas "Vieną kartą Šančiuose", galimybė paragauti vietinių firminių patiekalų – visa tai praėjusį šeštadienį traukė šančiškius į Raugintų kopūstų sandėlių teritoriją.

Taip, yra tokie Žemuosiuose Šančiuose, kaip sakoma, dar nuo caro laikų. Tai – apleista, apžėlusi, visokiausiomis šiukšlėmis užnešta teritorija tarp A.Juozapavičiaus pr. ir Suomių g., senųjų Šančių kareivinių dalis, kaip žaidimų ir kitokių pramogų vieta itin mėgstama vietos vaikų iš socialinių būstų ir paauglių.

Apleistoje laukymėje iškilo šančiškiams jau pažįstamas baltas pripučiamas namas su užrašu "Draugiška zona". Į renginį pakvietė kultūros projektas "Miesto tyrimai: viešumo patirtys. Draugiška zona #5", kurio bendraautoriai – septynių menininkų, miesto kultūros tyrėjų grupė. Projekto dalyviai Kotryna Valiukevičiūtė ir Arnoldas Stramskas išryškino čia besimėtančias statybines atliekas – betoninius blokus, sijas – nudažydami jas ryškių spalvų aliejiniais dažais. Taip iškilo "Monumentas šiukšlėms".

"Galima sakyti, kad dabar tos statybinės atliekos tapo meno kūriniu. Bet jam mes nelinkime ilgo gyvenimo. Tikimės, kad bus panašiai kaip Nemuno saloje: po to, kai tapybos studentas Vytenis Jakas baltai nudažė ten besimėčiusių šiukšlių kalnus, savivaldybė jas greitai išvežė", – pastebėjo tapytojas Pranas Griušys.

Projekto dalyviai atkreipė dėmesį, kad šioje teritorijoje mėgsta žaisti vietos vaikai, todėl statybines atliekas išvežti svarbu ne tik dėl estetinių priežasčių.

"Draugiškos zonos" renginiuose Raugintų kopūstų sandėlių teritorijoje dalyvavo labai marga publika: nuo menininkų, menotyrininkų, solidžių vyresnio amžiaus damų iki praeivių ir vaikų, tarp kurių buvo ir gyvenančių socialiniuose būstuose.

Menininkų surengtoje improvizuotoje ekskursijoje su pusryčiais ant žolės, Meilės kalnelio lankymu, norų kabinimu ant Norų medžio, fotosesija, pasipuošiant tarpukario laikų dvasios drabužiais ir aksesuarais, dalyvavo ir paaugliško amžiaus mergina, vedina dviem mažylėmis. "Mama", – kreipėsi į paauglę mažylės. Moteriškomis aprangos detalėmis juokaudami puošėsi ir berniukai.

"Projektu siekiame ne tik tirti Žemųjų Šančių kultūrą, atgaivinti pamirštą ir apleistą Žemųjų Šančių kareivinių teritoriją, bet ir skatinti vietos gyventojų tarpusavio bendravimą, kartu kurti kitokią kasdienę aplinką. O Šančių publika – labai marga", – pastebėjo viena iš projekto kuratorių tekstilės menininkė Vita Gelūnienė, pati su šeima gyvenanti Šančiuose.