Privalo rūpintis

Pačiame mieste esantis Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įkurtas 2002 m.

Jis apima Nemuno ir Nevėžio santaką bei šių upių slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas. Visa saugoma teritorija driekiasi vakarinėje Kauno dalyje, Vilijampolės seniūnijoje, o pabaiga matoma iš Raudondvario seniūnijoje esančio Šilelio kaimo.

Prieš atostogas miesto politikai pritarė, kad reikia šį gamtos kampelį sutvarkyti. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė priminė, kad steigiant draustinį, savivaldybė įsipareigojo išsaugoti gamtos vertybes, slėnyje esančius želdinius, taip pat skatinti draustinyje pažintinį turizmą ar sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams atlikti. Yra patvirtintas planas, kaip įgyvendinti visus draustinio išsaugojimo tikslus. "Nesvarbu, kada įsteigtas draustinis, priežiūros ir tvarkymo priemones būtina vykdyti nuolat", – patikino specialistė.

Pasikeis neatpažįstamai

Šiuo metu yra rengiamas teritorijos tvarkymo projektas, kurį įgyvendinus pėstiesiems turistams bus patogiau pažinti draustinį. Numatyta įrengti pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles, suoliukus, pažintinio tako informacinius stendus ir kitus mažosios architektūros elementus.

Nemažai dėmesio bus skiriama ir gamtai išsaugoti. R.Savickienė pasakojo, kad planuojama iškirsti invazinius medžius ir vidutinio tankumo krūmus. Bus sodinami nauji augalai, o užliejamose ir sausose pievose bus įterpti šiai vietai būdingi žoliniai augalai.

Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai įtrauks draustinį į regioninių projektų sąrašą ir teiks paraišką finansavimui gauti. Tikimasi iš ES struktūrinių fondų gauti beveik 604 tūkst. eurų.

Bendras draustinio plotas yra 446,50 ha. Šiuo projekto įgyvendinimo etapu planuojama sutvarkyti maždaug ketvirtadalį draustinio teritorijos.

"Kol nebaigtas rengti teritorijos tvarkymo projektas, tikslaus ploto nurodyti negalime", – komentavo R.Savickienė.

Darbus planuojama pradėti kitais metais, o 2018-aisiais pakviesti pasivaikščioti atnaujintais Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio takais ir pažinti šią saugomą teritoriją bei jos turimus gamtos lobius.

Gamtos mylėtojams

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė pabrėžė, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra lankytina vieta, kur orientuojamasi į kraštovaizdžio išsaugojimą, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, saugomos teritorijos pažinimą, todėl tai netaps pasilinksminimų vieta – išliks gamtos oaze. "Aktyvios pramogos neplanuojamos", – tikino vedėja.

Draustinio teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir iš kitų kraštų atkeliavę augalai. Čia randama per 470 augalų rūšių. Upių slėnyje aptinkami šie augalai: tuščiaviduris rūtenis, pajūrinis liūnmeldis bei miškinė varnalėša. Jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Aplinkosaugininkai pastebi, jog šį draustinį yra pamėgę ir sparnuotieji žemės gyventojai. Didelę paukščių įvairovę lemia įvairi aplinka. Ornitologai yra suskaičiavę, kad Nemuno ir Nevėžio draustinyje glaudžiasi apie 90 paukščių rūšių – iš jų net 40 globaliai nykstančios, o keturios nyksta Lietuvos mastu. Todėl čia lankytojai gali pamatyti retuosius tukučius, raudonkojus tulikus, tulžius ar baltanugarius genius.

Draustinio teritorijoje galima atrasti botaninį gamtos paminklą – Lampėdžių liepą Gražuolę (Romuvos g. 57) ir savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektą – Pušis Seses (Gintaro g. 11). Dėl tokio gamtos turto miesto aplinkosaugininkai pasiryžę draustinyje gerinti ekologinę būklę.

"Ekologinės būklės gerinimas – tai yra priemonės, kuriomis sudaromos kuo natūralesnės gamtinės sąlygos augalų rūšims augti – invazinių augalų rūšių naikinimas, menkaverčių medžių ir krūmų kirtimas ir kita", – aiškino R.Savickienė.