Eltos penktadienį pakalbintas Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša pirmiausia akcentavo tai, kad tokia pirminės sveikatos priežiūros sistemos mieste reorganizacija vien valdymo išlaidas leido sumažinti per pusę. O tai reiškia, kad daugiau lėšų buvo galima skirti darbuotojų atlyginimams bei poliklinikos techniniam aprūpinimui geresne įranga.
Iki sujungimo poliklinikose buvo 265 nemedicininio personalo darbuotojai. Nuo 2018-ųjų kovo 1 dienos jų sumažėjo apie 40 procentų. Naudinga ir tai, kad sujungus poliklinikas atsirado didesnė derybinė galia su tiekėjais, o tai kur kas efektyviau nei kiekvienai poliklinikai atskirai perkant paslaugas bei įrangą.
Pacientų aptarnavimas bei medikų darbo sąlygos visuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose tik pagerėjo. Mokamų paslaugų kainininkas yra vienas, tad kainos sulygintos, – vienodos, ar jos būtų teikiamos Šančiuose, ar Šilainiuose. Svarbu ir tai, kad daugiau žmonių nusprendžia patikėti savo sveikatos priežiūrą vadinamosios didžiosios Kauno poliklinikos medikams. Poliklinikų sujungimas leidžia užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą.
„Per dvejus metus įvykę geri pokyčiai, tikime, yra matomi visoje poliklinikoje, vos žmogui apsilankius registratūroje ar registruojantis per bendrą sistemą internetu. Pirmiausia trumpiau nei prieš porą metų reikia laukti specialistų (ypač retesnių specialybių) konsultacijų. Jei matom, kad viename padalinyje (pvz., Šančiuose) jų tektų laukti ilgiau, pacientui pasiūloma registruotis į tą poliklinikos padalinį, kur eilė trumpesnė. Nebeliko anksčiau buvusio griežto skirstymo pagal gyvenamąją vietą (poliklinikos aptarnaujamą teritoriją), todėl bet kuris pacientas gali prisirašyti prie bet kurio sveikatos priežiūros centro. Reikšminga ir tai, kad pas mus stengiamasi kurti jaukesnę aplinką bei kuo geriau aptarnauti kiekvieną poliklinikos lankytoją. Jei būna kokių nusiskundimų, – į juos tinkamai reaguojama“, – pasakojo P. Kibiša.
Eltai priminus prieš Naujuosius viešai skelbtą Valstybinės ligonių kasos raginimą piliečiams sunegalavus pirmiausia pagalbos kreiptis ne į ligonines (nes už neskubią pagalbą čia tektų mokėti iš savo kišenės), bet į poliklinikas, kuriose turi būti visą parą budintys šeimos gydytojai, Kauno poliklinikos vadovas P. Kibiša sakė, kad veikia neplaninės pagalbos kabinetai.
Nebeliko anksčiau buvusio griežto skirstymo pagal gyvenamąją vietą, todėl bet kuris pacientas gali prisirašyti prie bet kurio sveikatos priežiūros centro.
„Mes turime nustatytas darbo valandas, – nuo 8 iki 20 valandos. Kiekviename padalinyje yra įsteigti ir neplaninės pagalbos kabinetai, tad jei kažkas blogai pasijuto, o tuo metu jo šeimos gydytojas nedirba, reikiamą pagalbą suteiks kolega minėtame kabinete. Tačiau savaitgaliais ir naktimis susirgus tektų kreiptis į Kaune veikiančias gydymo įstaigas, su kuriomis mūsų poliklinika yra pasirašiusi sutartis. Konkrečių ligoninių pavadinimai ir informacija apie teikiamą pagalbą, už kurią atskirai pačiam pacientui nereikia apmokėti (nes poliklinika už tai atsiskaito su ligonine), yra nurodyti visuose mūsų įstaigos padaliniuose, prie įėjimo“, – aiškino Kauno miesto poliklinikos vadovas.
Anot P. Kibišos, dideliame mieste, kuriame veikia 3 – 4 modernia medicinos įranga aprūpintos ligoninės, savaitgalio ar naktiniai gydytojų budėjimai poliklinikose būtų brangiai mokesčių mokėtojams kainuojantis dalykas. Remiantis Dainavos ar Šilainių poliklinikos (joms iki Kauno savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo šis gydytojas vadovavo) pavyzdžiu, savaitgaliu vos vienam dviem pacientams čia prireikdavo pagalbos. Tad efektyviau Kauno miesto poliklinikai tartis su ligoninėmis, kad jose būtų suteikta pagalba naktį ar savaitgaliu sunegalavusiam poliklinikos pacientui. Rimtesnei bėdai nutikus, kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
„Poliklinikos interneto puslapyje klientai gali matyti visus daugiau nei 700 Kauno miesto poliklinikos gydytojų, kuriuos gali „filtruoti“ pagal lokaciją ir specialybę bei norimą pasirinkimą, kur geriau lankytis – Šilainiuose, Dainavos ar kitame padalinyje. Jei anksčiausiai vizitas pas gydytoją norimoje poliklinikoje galimas tik po vienos ar dviejų savaičių, pacientas gali peržiūrėti kitų tos srities gydytojų užimtumą ir rinktis tą poliklinikos padalinį, kur paslaugą jam suteiks greičiau. Sujungus poliklinikas, atsirado galimybė gydymą rinktis ne tik pagal lokaciją, bet ir pagal gydytojo užimtumą. Pacientai gali tirtis ir konsultuotis bet kuriame miesto poliklinikos padalinyje. Informacinė sistema paranki ir patiems gydytojams, nes kiekvienas iš jų gali pamatyti paciento gydymo istoriją, – taip greičiau komunikuojama ir paprasčiau perduodama reikiama informacija“, – teigė P. Kibiša.
Naujausi komentarai