Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje paskutinę lapkričio savaitę buvo galima nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV. Tai padarė apie 50 žmonių. Tyrimus atlikę medikai vienam jų pranešė liūdną žinią.

Atsakymą sužinojo iškart

Panašios akcijos rengiamos kasmet, nes gruodžio 1-oji – pasaulinė AIDS diena. Tačiau šįmet prie šios iniciatyvos prisijungė ir Kauno klinikų gydytojai dermatovenerologai.

Visiems, kurie norėjo pasitikrinti, buvo atliekamas greitasis testas, paimant kraujo mėginį. Atsakymą buvo galima sužinoti iš karto.

„Per savaitę pas mus kreipėsi beveik 50 žmonių. Atlikti šį testą panoro nemažai medikų, priklausančių profesinės rizikos grupei“, – portalui kaunodiena.lt pasakojo Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadovė Vesta Kučinskienė.

Gydytojos teigimu, nuolat tikrintis dėl ŽIV rekomenduojama žmonėms, sergantiems lytiškai plintančiomis infekcijomis, tuberkulioze, nėščiosioms, kraujo donorams, asmenims, vartojantiems narkotikus ir psichotropines medžiagas, turintiems profesinį kontaktą su užsikrėtusiais ŽIV, vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais, migrantams.

Šiai patikrai pasiryžo daugiau moterų – jų buvo net tris kartus daugiau nei vyrų. Dauguma pasitikrinusiųjų – 21-30 metų amžiaus. Deja, vienam pacientui po patikrinimo diagnozuotas ŽIV.

Šeši nauji atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV yra 2221, iš kurių 417– moterys, 1804 – vyrai.

Per 1988 - 2012 metų laikotarpį 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis nuo šios klastingos ligos mirė.

„Pernai Kauno apskrityje užregistruoti 28 ŽIV infekcijos atvejai. Susirgimų daugėja, nes 2009-2011 m. buvo 22 atvejai“, – skaičius vardijo gydytoja V. Kučinskienė.  

2012 m. aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai užregistruoti penkiose Europos šalyse: Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.

„Laukiame 2013 m. duomenų. Būtų džiugu, jei Lietuva į šį penketuką nepatektų“, – vylėsi V. Kučinskienė.  

ŽIV požymiai

Pirmieji ŽIV simptomai nėra specifiniai – tai bendras silpnumas, nuovargis, karščiavimas, prakaitavimas, svorio kritimas, raumenų skausmai, viduriavimas, padidėję įvairių sričių limfmazgiai.

Medikai perspėja, jog nebūtina laukti ligos simptomų. Jei pacientas įtaria, kad elgėsi rizikingai ir galėjo užsikrėsti ŽIV, geriau pasitikrinti.

Pirmu testu ne visada pavyksta aptikti ŽIV infekciją, todėl rekomenduojama tyrimus kartoti. Anksti pradėjus gydyti, ligą lengviau valdyti.