Atrinko pagal motyvaciją

Visos dienos mokykla (VDM) yra vienas iš mokymosi proceso organizavimo būdų, kai moksleiviai mokykloje praleidžia daugiau laiko, jiems yra teikiamas individualus mokymas, švietimo pagalba ir socialinės paslaugos. Mokyklos vadovai gali laisviau derinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą įtraukdami įvairių verslo ir socialinių partnerių.

Nuo šių mokslo metų Visos dienos mokyklos modelius turi galimybę išbandyti Kauno "Nemuno" mokykla-daugiafunkcis centras, Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla, Kauno Palemono gimnazija, Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla, Kauno Simono Daukanto progimnazija, Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.

Bandomajame metus truksiančiame projekte iš viso dalyvauja 40 bendrojo ugdymo mokyklų iš įvairių šalies savivaldybių. Atrenkant savivaldybes buvo atsižvelgta į tai, kiek tėvų pritaria, kad jų vaikai mokytųsi visos dienos mokykloje, ar mokyklos turi socialinių partnerių tinklą, pavyzdžiui, vaikų dienos centrus, daugiafunkcius centrus, kurie talkintų mokykloms.

Plėtoja STEAM kryptį

Kauno Simono Daukanto progimnazija visos dienos mokyklos sistemą pradėjo kurti jau 2015 m. šia naujove pas save pritraukusi dvigubai daugiau mokinių ir pagerinusi jų pasiekimus. Nuo šių mokslo metų progimnazija jau oficialiai išbando ŠMM projektą.

"Mūsų progimnazija pasirinko išbandyti trečiąjį modelį, kuris yra vadinamas Integruotu visos dienos mokyklos modeliu. Šiuo metu jį išbando 1–8 klasių progimnazijos mokiniai, nes būtina trečiojo modelio sąlyga yra ta, kad veiklos yra privalomos", – pasakojo Simono Daukanto progimnazijos pavaduotojas ugdymui Aivaras Kunigonis.

Integruotos veiklos progimnazijoje yra vykdomos pagal programą "4x4". Ją sudaro keturios sritys: mokinys mokslininkas, mokinys sveikuolis, mokinys startuolis ir lyderystės laboratorija. Jose dalyvauja 5–8 klasių mokiniai, kas pusę metų atrenkami rotacijos principu. Tuo metu pradinukai tobulina skaitymo įgūdžius. Prie mokyklos projekto prisijungę socialiniai partneriai leidžia plėtoti pasirinktą progimnazijos kryptį – stiprinti mokinių kompetencijas STEAM mokomųjų dalykų srityse.

Viskas – nemokamai

Visos veiklos S.Daukanto progimnazijos mokiniams pasibaigia 18 val. ir yra nemokamos. "Minėtos keturios programos yra įtrauktos į pagrindinį pamokų tvarkaraštį. Jos vyksta keturis kartus per savaitę tuo pačiu metu 10.40–11.15. Po šių veiklų vėl tęsiasi pamokos, o joms pasibaigus prasideda kita veiklų dalis, kurią sudaro programa "Po skambučio", neformaliojo vaikų švietimo būrelio veiklos ir pagalbos pradinukui klubo veiklos, kurios vyksta pagal sudarytą tvarkaraštį ir dienotvarkę. Jos yra visiškai nemokamos, jokio papildomo tėvų mokesčio nėra", – sakė A.Kunigonis.

Kadangi projektas yra finansuojamas ne ŠMM, o pačios mokyklos, vienas pagrindinių progimnazijos iššūkių – lėšų trūkumas. "Pagrindiniai sunkumai, kurie iškyla, yra žmogiškųjų išteklių stoka bei finansavimo šaltinių stygius, neleidžiantis į mokyklą pritraukti dar daugiau specialistų, kurie savo žiniomis padėtų stiprinti mokyklos bendruomenę", – teigė progimnazijos pavaduotojas.

Partneriai – savanoriai

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla pasirinko pirmąjį VDM modelį, kuris nėra privalomas, tačiau tėvams taip pat nemokamas. "Nusprendę išbandyti Visos dienos mokyklos modelį turėjome viziją, kokias problemas padės išspręsti šis projektas. Tikime, kad visos dienos mokyklos veiklos prisidės prie mokinių saugumo ir gerovės, nes popamokinių veiklų metu ugdomi mokinių socialiniai ir emociniai įgūdžiai, bendrosios kompetencijos", – sakė mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Modelio išbando patys mažiausieji, nes atlikus apklausą mokykloje paaiškėjo, kad VDM paslauga aktualiausia pirmaklasių tėvams. Ji pradedame taikyti jau vidurdienį, pasibaigus formaliojo ugdymo pamokoms. Pirmiausia vaikams skiriamas poilsio laikas, o paskui – švietimo pagalba ir lavinimąsis neformaliojo ugdymo būreliuose.

"Stiprioji kuriamo modelio pusė – bendradarbiavimas su socialiniais partneriais teikiant kokybiškas neformaliojo vaikų ugdymo paslaugas. Dalis jų finansuojama iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio, kita dalis – iš socialiai atsakingų partnerių lėšų", – pasak D.Lapėnienės, kai kurie socialiniai partneriai tapo savanoriais, nemokamai vedančiais užsiėmimus. Tokių partnerių dėka užtikrinama ugdymo kokybė, kai vaikai ne tik sėdi belaukdami tėvų, bet ir turi galimybę pasirinkti įdomią veiklą.

A. Burbienė

Trūksta tinkamų erdvių

Nors VDM projektas dar tik prasidėjo, Jono ir Petro Vileišių mokykla turi ambicijų išbandyti ir kitus, sudėtingesnius modelius. "Tai paskatinimas ir palaikymas. Tokie projektai rodo, kad keičiasi sisteminis valstybinių institucijų požiūris į tai, kad vaikai turėtų būti užimti visą dieną. Vaikai yra mūsų ateitis, todėl kuo labiau juos išlavinsime, tuo daugiau pridėtinės vertės turėsime", – sakė mokyklos vadovė.

VDM įgyvendinimui iš Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vykdomo ES projekto lėšų mokyklai buvo suteikti keli mokytojų padėjėjų etatai. Jie padeda ruošti pamokas, nuveda vaikus į būrelius, būna su jais visą VDM laiką – iki maždaug 17 val. "Jei nebūtų padėjėjų, nuskriaustume vaikus, nes neturėtume nei lėšų, nei darbuotojų", – sakė D.Lapėnienė.

Todėl antrą mėnesį veikiančiam projektui trūksta ne tiek žmogiškųjų išteklių, kiek patalpų ir ugdymui reikalingų priemonių. "Mokiniams būtina sukurti į jų popamokinės veiklos poreikius orientuotas aplinkas, poilsio ir žaidimų erdves, tai dar nėra padaryta tinkamai. Kita vertus, visos dienos mokykla veikia antrą mėnesį, taigi tikime, kad palaipsniui, iki pirmųjų veiklos metų pabaigos, iššūkius pavyks išspręsti", – teigė direktorė.

Atsirado daugiau laisvės

Kauno Prano Mašioto pradinėje mokykloje VDM modelio išbandyme dalyvauja visi 346 mokiniai. Nors nemokamos veiklos trunka tik iki 15.30 val., tačiau jos prasideda jau 7 val. ryte – iki pamokų pradžios pusantros valandos mokytojai veda individualias konsultacijas. Dienai einant formalusis ir neformalusis ugdymas susipina – anksčiau būreliais įvardintos veiklos dabar atsiduria pagrindiniame tvarkaraštyje kaip pamokos.

"Kas pasikeitė? Atsirado daugiau laisvės. Neprivalomą neformalųjį ugdymą įkėlėme į pagrindinį tvarkaraštį. Padarėme dvi ilgąsias pertraukas, vaikai maitinami du kartus. Į vieną bloką sudėjome kelias to paties dalyko pamokas", – naujoves vardijo mokyklos vadovė Aušra Burbienė.

Nuo rugsėjo mėnesio pradinukai gali iš paties ryto lipdyti molį ar mokytis sveikos gyvensenos, o viena pamoka gali trukti net 90 min. Anot mokyklos direktorės, vaikų tai nevargina, nes mokytojas sprendžia, kaip organizuoti pamoką: "Ir po 15 min. mokytojas gali padaryti pertrauką, žiūrint kaip tą dieną jaučiasi vaikai."

Pagalba talentingiems vaikams

Kadangi mokykla pasirinko sudėtingiausią – trečiąjį, integruotos dienos modelį, kardinaliems pokyčiams reikėjo specialiai paruošti mokytojus. "Sudariau darbo grupę, vežiausi į VDM svarstymus. Kadangi man pačiai buvo labai įdomu, raginau kolektyvą pabandyti. Įsitikino – nebuvo jokių konfliktų", – anot A.Burbienės, projekto išbandymas sutapo su etatinio apmokėjimo įvedimu, kas buvo papildoma motyvacija mokytojams, nes susilygino neformaliojo ir formaliojo ugdymo įkainiai.

Vaikai ir prisigalvoja visko, ir apsirinka, ir dar sugalvoja nubėgti į parduotuvę traškučių, kurių mokykloje nėra.

P.Mašioto pradinei mokyklai taip pat buvo skirti keli mokytojų padėjėjų etatai specialiųjų poreikių vaikams. "Dažniausiai specialieji poreikiai įvardijami, kai vaikai turi mokymosi ar elgesio problemų. Tačiau aš manau, kad ir labai geri, patys gabiausi mokiniai, lyderiai turi didžiulių problemų – jie taip pat yra specialiųjų poreikių vaikai. Pas mus tokių gabių vaikų yra labai daug. Jie yra labai jautrūs, nes išsiskiria iš kitų, su jais reikia labai daug dirbti", – kitokiu požiūriu į gabius vaikus, įtikinusiu mokyklai skirti padėjėjų, dalijosi A.Burbienė.

Pradėjus taikyti integruotą VDM modelį P.Mašioto pradinė mokykla susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir kitos mokyklos: patalpų trūkumu ir saugumo užtikrinimu. Net sporto salės neturinti nedidukė mokykla yra pasirengusi patalpų įrengimo projektą, kuriam finansuoti lėšų laukia iš savivaldybės. Tuo metu vaikų, tėvų ir socialinių partnerių nuolatinis migravimas buvo išspręstas vartelių rakinimu.

"Nuo 7 val. iki pamokų pradžios, taip pat per ilgąsias pertraukas varteliai laikomi atrakinti, tačiau kitu metu išeiti iš teritorijos galima tik iš anksto apie tai perspėjus tėvus. "Vaikai ir prisigalvoja visko, ir apsirinka, ir dar sugalvoja nubėgti į parduotuvę traškučių, kurių mokykloje nėra", – anot mokyklos vadovės, tėvai taip pat dažnai trukdo ugdymosi procesui: tai bandelę atneša, tai pamirštas knygas. Esą visame pasaulyje tėvai vaikus palydi ir pasiima prie vartelių – taip užtikrinamas jų saugumas.

Galėtų prisidėti savivaldybė

Nors integruotas VDM modelis reikalauja daug žmogiškųjų išteklių ir papildomų lėšų, vienintelė ŠMM pagalba – mokytojai padėjėjai. Todėl nuo 15.30 val. mokykloje pradeda veikti pailginta grupė, už kurią moka patys tėvai.

"Nieko nefinansuoja, nė vieno euro. Turėjome viską pasidaryti iš savo pinigų. Manau, dėl to dabar vyksta bandomasis projektas, kad jame dalyvaujančios mokyklos galėtų apsiskaičiuoti, kiek lėšų joms reiktų. Galbūt kitais metais ir galės skirti finansavimą", – spėliojo A.Burbienė.

Anot jos, Vilniaus pavyzdys, kai už visos dienos mokyklą apmoka savivaldybė, rodo, kad vieni steigėjai rimčiau pažiūrėjo į šį modelį ir pasirūpino jo įgyvendinimu: "Tikrai buvo aišku, kiek Kauno mokyklų teikė paraiškas, tačiau niekas nesureagavo ir jokios pagalbos mums nei siūlė, nei teikė. Gal dėl darbų gausos. Vis dėlto, tėvams tai būtų didžiulė paslauga."

Pasak A.Burbienės, kad VDM būtų įgyvendinta visiškai ir vaikai būtų ugdomi iki pat 18 val., kai tėvai baigia darbus, trūksta maždaug 80 eurų vienam vaikui per mėnesį: "Bent jau šitoms eksperimente dalyvaujančioms mokykloms galėtų duoti. Arba visiems Kauno pradinukams – juk tėvai negali dirbti, jeigu turi pasiimti vaikus vidurdienį."