Lietuvos paštas ketvirtadienį pranešė, jog su viešąja įstaiga „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, numatančia, kad visus 2022-uosius pastate galės vykti programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai: susitikimai su kūrėjais, parodos, instaliacijos ir kitos kultūrinės iniciatyvos.

Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Ugnė Bartašiūtė sako, kad iškėlus pašto veiklą iš istorinių pastatų ieškoma sprendimų, kaip juos prasmingai pritaikyti, o buvęs Kauno centrinio pašto pastatas yra išskirtinis tiek architektūrine reikšme, tiek savo istorija.

„Džiaugiamės, kad sprendžiant klausimus dėl naujojo pastato savininko, šis išskirtinis pastatas rado laikinus šeimininkus, kurie rūmų erdves išnaudos prasmingai veiklai bei atvers duris plačiajai visuomenei,“ – sakė U. Bartašiūtė.

Planuojama, kad per šiuos metus pastate Laisvės alėjoje bus surengtos akcentinės metų parodos: vasarai čia įsikurs paroda „1972: pramušti sieną“, skirta Romui Kalantai atminti, o rudenį pasitiks Ostralės bienalės paroda „Srovės nepasroviui / Vandens galia“, kurioje bus eksponuojami menininkų darbai, anksčiau pristatyti vienoje didžiausių Vokietijos šiuolaikinio meno parodų.

Jau sausį rūmuose vyks ir vienas svarbiausių „Kaunas 2022“ programos renginių – Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kuri lankytojams duris atvers Kauno – Europos kultūros sostinės titulo atidarymo savaitgalį.

Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune.

Parodos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė primena, kad programos „Kaunas 2022“ tikslas yra sujungti miesto ir rajono gyventojus bei menininkus naujiems kultūriniams potyriams, o ekspozicijos įrengimas Kauno centriniame pašte yra „vienas esminių, jau dabar matomų, bendradarbiavimo rezultatų“.

„Tarptautinės parodos turiniu siekiama kurti emocinį ryšį su 20 amžiaus architektūros paveldu – Europoje ir Kaune, tame tarpe ir pačiais centrinio pašto rūmais, kurie ne vienam kūrėjui yra tapę įkvėpimo meninei interpretacijai šaltiniu,“ – teigia V. Migonytė-Petrulienė.

Lietuvos pašto valdomus istorinius pastatus Kaune ir Klaipėdoje ketina išpirkti Kultūros ministerija, tam numatyta 4,5 mln. eurų, dalis jų bus skirta pastatų išlaikymui.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 m. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Lapkritį Vyriausybės sprendimu rūmai traukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Vasarą atlikta galimybių studija numato kelis pašto pritaikymo scenarijus, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.