G. Landsbergis svajoja susigrąžinti Kauną

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija jau pradėjo ruoštis naujiems Seimo rinkimams. Nemaži pokyčiai laukia ir Kauno konservatorių.

Apie tai, kaip keisis Kauno konservatorių skyrius, kokie lyderiai ves partiją ateinančiuose Seimo rinkimuose bei apie dabartines valstybės problemas "Kauno dienos" kalbasi su TS-LKD partijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

– Ar partija jau pradėjo ruoštis ateinantiems Seimo rinkimams?

– Taip. Kaip tik geras pavyzdys yra Jurgita Šiugždinienė, kuri vadovauja programos rengimo grupei. Ir tai yra, ko gero, pagrindinis procesas, kuris partijoje dabar vyksta. Prieš galvojant šūkius, reklamas, mes rašome programą. Ne viskas nuo 2016 metų keičiasi, kai kurios idėjos, kurios jau buvo pristatytos, yra tinkamos ir pritaikomos dabar. Kai kurios aplinkybės reikalauja naujo požiūrio.

– Esate išrinktas Žaliakalnio apygardoje. Dabar, artėjant rinkimams, ar rinkėjai jus patį dažniau matys Kaune?

– Kaip partijos pirmininkas, aš turiu didelį iššūkį atstovauti visą partiją. Šis klausimas skamba visur, kur tik aš važiuoju. Aš stengiuosi būti tiek, kiek leidžia laikas ir Kaunui mano pažadas išlieka.

– Tiek praėję Seimo, tiek savivaldos rinkimai konservatoriams Kaune buvo labai nesėkmingi. Žadate daryti radikalius pokyčius Kauno skyriuje?

– Seimo rinkimai buvo tikrai toks šaltas dušas partijai. Bet pastarieji įvykiai tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimai parodė, kad yra labai daug žmonių Kaune, kurie pasitiki Tėvynės Sąjunga. Ingridos Šimonytės atveju, buvo asmenybė, kuria galima pasikliauti ir pasitikėti. Tuomet grįžta pasitikėjimas ir partija.

Todėl pokyčių Kaune tikrai bus ir skyrius gali būti kitoks, nei jis buvo paskutinius keturis metus. Labai tikiuosi, kad Kauno skyrius po kelių mėnesių, kai rinks vadovą, pasitikės Jurgita Šiugždiniene ir ji taps Kauno vedle į kitų metų rinkimus.

Taip pat po ilgų diskusijų štabe, mes Kauno vienmandatininkų tvirtinimą išėmėme iš bendro partijos taisyklių rato. Kai visoje Lietuvoje mes kandidatus tvirtiname įprastine tvarka, bendradarbiaujame su skyriais ir išsirenkame žmones, Kaune esame nusprendę ieškoti žmonių, kurie skambėtų ir būtų verti kauniečių pasitikėjimo.

Kaune esame nusprendę ieškoti žmonių, kurie skambėtų ir būtų verti kauniečių pasitikėjimo.

– Maždaug tokio kaip Liudas Mažylis, kuris išrinktas į Europos Parlamentą?

– Jis yra labai geras pavyzdys. Bet yra ir daugiau žmonių, kurie yra mūsų partijos nariai, tačiau mažiau rodėsi ir reiškėsi kaip politikai. Kad ir Jurgita Šiugždinienė yra mūsų partijos narė nuo pat pradžios ir studentai ją daugiau matė kaip akademikę, o politinė pusė buvo primiršta.

Partija –  tai nėra vien tie žmonės, kuriuos matome 20–30 metų. Partija – tai labai didelė bendruomenė, kur žmonės yra ir versle, ir švietime, sporte ir pan. Todėl noriu atrasti tuos žmones ir juos padrąsinti, pakviesti dalyvauti.

– O kas Seimo rinkimuose ves visus konservatorius – jūs ar Ingrida Šimonytė?

– Po Prezidento rinkimų mano kvietimas Ingridai buvo susijęs su tuo, kad ji parodė didžiulį potencialą ir surinko 450 tūkst. balsų. To pritrūko laimėti Prezidento rinkimus, bet tos energijos, kurią ji turi, reikia neiššvaistyti. Pasiūliau Ingridai galimybę ateinančiuose Seimo rinkimuose vesti mūsų sąrašą. Manau, kad ji galėtų ne tik vesti sąrašą, bet ir į jį pasiūlyti žmonių, kurie su ja ėjo ir rėmė. Kol kas mes laukiame jos apsisprendimo.

Dabar dėl to, kas vadovaus pačiai partijai. Mes turime ganėtinai griežtas taisykles. Yra partijos rinkimai, vykdomas visuotinis balsavimas. Po kitų metų Seimo rinkimų, ko gero, lapkričio mėnesį, visi nariai bus kviečiami balsuoti. Ką jie matys partijos vadovu, už tą ir balsuos.

– Gal žinote, ar pati Ingrida svarsto apie stojimą į partiją?

– Geriausia būtų šį klausimą užduoti jai. Aš pakviečiau ir suteikiau jai erdvės priimti sprendimą. Jei ji nuspręs įstoti į partiją, mes visi labai džiaugsimės.

– Pakalbėkime valstybės valdymo klausimais. Ar pritariate prezidento Gitano Nausėdos išsakytai gerovės valstybės idėjai bei siūlymą perskirstyti 100 mln. eurų?

– Prezidentas ieško atsakymo į klausimą, kas yra gerovės valstybė. Uždavinys aiškus, tačiau kyla klausimų, kaip jį išspręsti. Manau, kad šie klausimai apie gerovės valstybę užduoti labai laiku. Prezidento patarėjai, pristatydami tai Seime, teigė, kad reikia žiūrėti į tai, kas yra skurdžiausi Lietuvoje ir pradėti didinti pajamas tiems, kurie gauna mažiausiai.

Ekspertai kalba, kad gerovės valstybė yra kuriama suteikiant daugiau galimybių žmonėms. Štai žmonės, gyvendami Vilniuje ar Kaune, turi didesnes galimybes gauti geresnį išsilavinimą, nes turi daugiau galimybių rinktis, yra bendruomenės, kurios jiems padeda, įvairūs užsiėmimai, bet tokią privilegiją turi tik didieji miestai. Regionuose galimybės yra gerokai mažesnės. Net elementariausios jungtinės klasės, kai kartu mokosi ir penktokai, ir aštuntokai. Tad yra manančių, kad pirmiau reikėtų ištaisyti tokius netikslumus. Manau, kad esame kelio pradžioje į atsakymą, ko mes iš tikrųjų siekiam.

Aišku, yra klausimas, kiek papildomai pinigų reikia tam skirti ir iš kur juos paimti. Prezidentas iškėlė keletą minčių apie galimą papildomą ūkininkų kuro apmokestinimą, tačiau aš sunkiai įsivaizduoju kaip toks pasiūlymas praeitų pro Seimo ūkininkų pasipriešinimą, juk didžiausioje frakcijoje jų yra nemažai. Diskutuotina ar tas 100 mln. išsprendžia problemas, ar tik pradeda jas spręsti. Palaikau diskusiją, esame pasiruošę joje dalyvauti. Tik šiek tiek nuogąstauju, kad ta diskusija toli nenueis, nes artėja rinkimai.

– Jeigu jau užsiminėte apie švietimą, kaip vertinate prof. Romo Lazutkos išsakytą mintį, kad nėra sąžininga mokinio krepšelį leisti perkelti į privačias mokyklas?

– Šiuo klausimu aš turiu deklaruotą interesų konfliktą ir bet koks mano atsakymas gali pasirodyti arba labai nenuoširdus, arba pažeidžiantis interesus. Profesorių labai gerbiu ir dažnai esu linkęs išgirsti, ką jis sako.

– Tiek jūs, tiek kai kurie partiečiai labai aršiai pasisakė apie sveikatos ministro Aurelijaus Verygos pasirinktą būdą palaikyti su onkologine liga kovojantį premjerą. Ar tokie pasisakymai neprasilenkia su krikščioniškosiomis vertybėmis? Ar šių vertybių partija laikosi?

– Mano kolegos pasisakymas buvo nekorektiškas. Matydamas visą kontekstą, ko gero, galiu sakyti, kad tokio ministro sprendimo iš viso nereikėjo vertinti. Žmonės pasirenka kaip jie nori solidarizuotis. Ar tai prasilenkia su vertybėmis? Gal tada visas gyvenimas prasilenktų su vertybėmis. Nereikia pamiršti, kad visi esame žmonės ir darome klaidų. Ne kur kitur, o tose pačiose krikščioniškose vertybėse yra parašyta, jog atleidimas taip pat yra vertybė.

Bendrai kalbant apie mūsų partiją reikia prisiminti, iš kur ji atsiradusi, kokias vertybes puoselėja. Pats aiškiai suvokiu, kad esame partija, gimusi iš valstybės idėjos. Didelė dalis žmonių, kurie kūrė mūsų partiją, kūrė kartu ir valstybę. Konservatoriška priesaika yra saugoti tai, ką gavai, ir perduoti nesužalotą tiems, kurie ateis po tavęs. Tai, ką mes gavome, yra valstybė ir atsakingas požiūris į jos valdymą. Konservatorius visada turi atsakyti į klausimą, ką jis saugo.

– Bet jei laikote save partija, kuri turi gilias vertybes, galbūt verta už jas tvirčiau pakovoti? Štai kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, iš konservatorių sulaukė kritikos, tačiau vis tiek partija sostinėje liko dirbti koalicijoje.

– Manau, kad yra daug daugiau klausimų, nei vien lentos nuėmimas. Jei koalicija griūtų dėl lentos, tai nebūtų principinga, tai būtų lengvabūdiška, o konservatoriai nėra lengvabūdiški, jie laikosi įsipareigojimų. Sugriauti įsipareigojimus labai lengva, bet būdamas koalicijoje jauti atsakomybę žmonėms. Mes siūlėme greitus sprendimus, kurie galėjo stabilizuoti padėtį po mero padarytos labai didelės klaidos.

Kuomet jis manė, kad kuria istorinį teisingumą, tačiau sukėlė dar didesnę priešpriešą ir dar didesnį neteisybės jausmą, nei jis buvo iki tol, mes partijos vardu kreipėmės į merą grąžinti lentą bibliotekai, kad ši pati galėtų nuspręsti, kur ją gali eksponuoti. Deja, įsiklausyta nebuvo, tad dabar ta lenta sudaužyta, suklijuota, dulkėmis apsitraukusi ir numesta kur nors rūsyje. Dabar pakabinta nauja lenta, diskusijos tęsiasi ar tai padaryta teisėtai. Tikiuosi, kad užteks išminties dar kartą jos nenukabinti.

– Ar iš jūsų partijos gretų pasitraukusio Rimanto Jono Dagio kuriamas naujas konservatoriškas politinis judėjimas nepaskatins partijos skilimo?

– Reikia paminėti pono Dagio politinę istoriją. Jis buvo socialdemokratas, su keliais žmonėmis vėliau išėjo, įkūrė politinį judėjimą, jam sužlugus atėjo į mūsų bendruomenę, dabar vėl mėgina kurti kažką naujo. Gal tai yra toks žmogaus veikimo modelis – ieškoti sau vietos po saule.

Manęs neapleidžia nuojauta, kad tai gali būti tam tikras "valstiečių" projektas. "Valstiečių" saulė - jau vakarop. Tą ypatingai parodė ir pastarieji trys rinkimai. Manau, kad tiek regione, tiek mieste jie nebeįkvėpia. Tuomet mes matome vieną įtakingų "valstiečių" lyderių patarėją, poną Vytautą Sinicą, kuris yra tarp administruojančių partijos steigimą. Kol kas tai tik nuojauta, pažiūrėsime ar tai nėra tam tikras gelbėjimosi ratas ir pripučiama valtis keliems "valstiečiams", prisidengus krikščioniška vėliava, iššokti iš skęstančio laivo ir nauju laiveliu pabandyti plaukti kitu keliu. Laikas parodys, gal tai ir nepasitvirtins.

– Tačiau ar naujai susikūrusi partija, turinti krikščioniškąsias vertybes, neatims dalies rinkėjų iš TS-LKD partijos? Ar nebus taip, kad dalis jūsų partijos narių taip pat bus pervilioti?

– Kol kas tokios rizikos nematau. Partijos skilimo tikrai dėl to nebus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vilnietis

vilnietis portretas
Aš manau, kad Gabrielius atvyko pasigrožėti dabartiniu Kaunu, ne gėda dabar ir Laisvės alėja pereiti, pasigrožėti, Kaunas labai pasikeitė lyginant konservatorių valdymo laikais. Bet vilniečiui kandidatuoti reikia savo mieste, t, y, sostinėje nušluostyti nosį ten visokiems Zuokams ir kitoms politinėms žvaigždėms.

ALGIS

ALGIS portretas
PASIJUTO ANŪKĖLIS SOSTO PAVELDĖTOJU

Jovita

Jovita portretas
Svajonės ir liks svajonėm- Kaunas jau kitoks ir nepatikės konservatoriais ir jokia Šiugždiene
VISI KOMENTARAI 150

Galerijos

Daugiau straipsnių