Diskusijos, kurios tema „Kritinis mąstymas kaip atsakas propagandai“, dalyviai dalijasi įžvalgomis, į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint nepasimesti informacijos labirintuose.

Kauno IX forto istorija – įspėjimas šiandienai

Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis pabrėžia, kad pati forto istorija yra ryškus propagandos poveikio pavyzdys.

„Kauno IX forto istorija atskleidžia, kaip totalitariniai režimai naudojo baimę, melą ir propagandą, kad pateisintų represijas ir formuotų visuomenės nuomonę. Šiandien svarbu iš to pasimokyti – laisvė ir tiesa nėra savaime suprantamos vertybės. Jas reikia saugoti. Istorijos pažinimas ugdo atsparumą manipuliacijoms, skatina kritiškai vertinti informaciją ir nepasiduoti vienpusiškai retorikai“, – sakė pašnekovas.

Pasak muziejaus vadovo, diskusijas perkeliant į kasdienę viešojo transporto erdvę siekiama ne tik kalbėti apie istoriją, bet ir skatinti informacinę higieną, ugdyti kritinį mąstymą.

„Svarbiausi įgūdžiai – gebėjimas tikrinti šaltinius, atpažinti emocinę manipuliaciją, suprasti kontekstą ir analizuoti argumentų logiką. Taip pat būtina mokėti atskirti faktus nuo nuomonių, naudotis patikimais informacijos kanalais ir ugdyti skaitmeninį raštingumą. Tai leidžia ne tik apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos, bet ir prisidėti prie sąmoningos, atsparios visuomenės kūrimo“, – pabrėžė M. Pečiulis.

Nuo sovietinės propagandos iki šiuolaikinių informacinių atakų

Informacinio karo ir propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius primena, kad propagandos priemonės kinta, bet jos tikslas lieka tas pats – paveikti visuomenę, skaldyti ir pateisinti agresiją.

„Reikia nustoti gyventi iliuzijoje, kad ateityje turėsime informacinę komforto zoną be melagienų ar triukšmo. Priešingai – informacinio triukšmo daugėja dėl medijų evoliucijos, naujų technologijų ir piktavalių veikėjų. Todėl būtina ugdyti kritinį mąstymą kaip ilgalaikę gynybos sistemą“, – sakė pašnekovas.

Ekspertas primena, kad propaganda visada buvo karo įrankis: nuo Pirmojo pasaulinio karo, kai britai kirto transatlantinius kabelius, kad blokuotų Vokietijos įtaką Amerikos viešajai nuomonei, iki Sovietų Sąjungos sukurtų pretekstų karui su Suomija ar Rusijos melagingų naratyvų apie „biologinius ginklus“ prieš naują agresiją Ukrainoje.

„Propagandos esmė – dehumanizuoti, sukurti priešo įvaizdį, kad būtų lengva pateisinti agresiją. Šiandien Kremliaus skleidžiami pasakojimai apie „kovą su naciais“ ar „tradicinių vertybių gynimą“ – tos pačios logikos tąsa“, – sakė N. Maliukevičius.

Kritinio mąstymo galia – nuo logikos iki skaitmeninės higienos

Kalbėdamas apie tai, kokie įgūdžiai būtini, kad nepaklystume informacijos labirintuose, informacinio karo ir propagandos ekspertas neabejoja, jog svarbiausia yra gebėjimas tikrinti šaltinius, atpažinti emocinę manipuliaciją, suprasti kontekstą ir analizuoti argumentų logiką.

„Būtina atskirti faktus nuo nuomonių, naudotis patikimais informacijos kanalais ir ugdyti skaitmeninį raštingumą“, – teigė N. Maliukevičius.

Anot jo, klasikinis švietimas, logikos ir retorikos mokymas – išlieka kertiniu akmeniu saugantis nuo dezinformacijos. Jis primena Skandinavijos pavyzdį, kur nuo pradinių klasių diegiami „šaltinių kritikos“ pagrindai: „Visos dezinformacijos technikos paremtos loginių klaidų naudojimu. Išmokę argumentacijos ir šaltinių kritikos, žmonės ne tik atpažįsta manipuliacijas, bet ir nepasiduoda emocinei provokacijai, kuri dažniausiai ir skatina dalytis melu.“

Ekspertas pataria ugdyti „informacinės mitybos įprotį“ – kaip atidžiai skaitome produktų etiketes, taip pat atsakingai turėtume vertinti, kokią informaciją „dedame į savo galvą“.

Diskusijos – jau ir internete

Nuo spalio pradžios diskusijų, kurias moderavo laidų vedėja, žurnalistė Živilė Kropaitė, įrašai periodiškai skelbiami Kauno IX forto muziejaus interneto svetainėje.

Projektą finansuoja Vokietijos Federacinė Respublika iš Atsparumo iniciatyvos lėšų. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas pabrėžia, kad tik kritiškai mąstanti visuomenė, gebanti atpažinti ir argumentuotai atremti propagandą, gali išsaugoti demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises.

Projektas „Išjunk dezinformaciją. Įjunk kritinį mąstymą“ parodo, kad istorijos pažinimas ir nuoseklus kritinio mąstymo ugdymas – tai ilgalaikis skydas prieš informacines atakas, o kelionė traukiniu tapo nauja viešosios edukacijos forma, pasiekiusia žmones jų kasdienybėje.