Įdiegti priverstinę naudojamo kietojo kuro registraciją? O gal priversti kiekvieno katilo savininką įsigyti brangų filtrą? Tokios diskusijos kyla kiekvieną rudenį, kai Kaune smarkiai padidėja oro tarša.

Grėsmės dar nekelia

Kol standartinių Kauno daugiabučių gyventojai laukia naujojo šildymo sezono, dažnas individualiuose namuose gyvenantis kaunietis jau ne vieną vakarą iš eilės kuria įvairų kurą naudojančius katilus. To įrodymas – padidėjusi oro tarša.

"Bet padorumo ribos dar neviršytos. Tai atsitiks, kai dar labiau atvės ir bus užkurta daugiau katilų", – aiškino viešosios įstaigos "Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" vadovas Juozas Kameneckas.

Pavojaus varpai tyli, kol oro tarša nepasiekia paros ribinės vertės – 50 mg/kub. m. Kai kuriuose miesto rajonuose tarša jau buvo viršijusi 30 mg/kub. m ribą.

"Taršos padidėjimas jaučiamas vakarais, bet jis dar yra natūralus, nekeliantis grėsmės", – ramino J.Kameneckas.

Vis dėlto susiklosčius tam tikroms oro sąlygoms, kai kuriose miesto vietose iš kaminų iššautos kenksmingos kietosios dalelės vienoje vietoje gali užsistovėti keletą dienų.

Degina viską, kas dega

Žiemą visų Kaune esančių individualių namų kaminų išspjaunama oro tarša yra didesnė, nei skleidžia pagrindinis šilumos gamintojas mieste. Prie rūkstančių kaminų skaičiaus didėjimo gerokai prisidėjo ekonomikos krizė, privertusi dalį kauniečių atsisakyti kur kas ekologiškesnio kuro – dujų. Dar labiau orą teršia malkų ir anglių neįperkantys arba piktybiškai neperkantys kauniečiai. Jie į katilus grūdą viską, kas dega: klijuotas baldų plokštes, šiukšles, net gumą ar plastiką.

"Tokiu kuru kūrenamas katilas orą teršia 2–3 kartus labiau", – aiškino J.Kameneckas.

Teršėjus drausmina Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD), tačiau pažeidėjus nubausti sudėtinga. Vien pamatyti dūmus ir užuosti skleidžiamą įtartiną kvapą nepakanka.
"Reikia patekti į vidų, o tai ir yra didžiausia problema", – aiškino Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Akiplėšiškiems, nuolat netinkamą kurą naudojantiems pažeidėjams drausminti aplinkosaugininkai pasitelkia policininkus. Paskutinį kartą su jų pagalba nustatytas kaunietis, į asmeninį katilą nuolat grūdęs klijuotų drožlių plokštes.

Šį rudenį dėl iš kaminų virstančių įtartinų dūmų aplinkosaugininkai nesulaukė nė vieno pranešimo. Beje, maždaug pusė tokių pranešimų būna melagingi.

Filtras – kol kas utopija

Dėl oro taršos mažinimo galvą sukantys specialistai yra apsvarstę ne vieną galimą kontrolės priemonę. Pavyzdžiui, labiausiai užterštuose rajonuose gyvenantys žmonės turėtų deklaruoti, kokį kurą naudoja. Kitas, kol kas utopinis variantas – privalomas specialių filtrų naudojimas.

Kauno miesto savivaldybė prieš porą metų tikėjosi, kad gaus ES finansavimą eksperimentiniam projektui – specialius Vokietijoje gaminamus filtrus sumontuos ant vieno Kauno kvartalo kaminų, tačiau pinigai nebus skirti.

Skaičiuota, kad toks vienas eksperimentinis filtras galėtų atsieiti apie 12 tūkst. litų, tačiau jei gamyba įsivažiuotų, filtro kaina parduotuvėje galėtų sumažėti 5–6 kartus. Ar tokie filtrai galėtų tapti privalomi?

Aplinkos ministerija apie tai kol kas negalvoja.

"Artimiausiu metu mažų katilinių reglamentavimo keisti neketinama. Nežinau nė vienos ES valstybės, kurioje būtų imamasi kažkokių panašių priemonių", – kalbėjo aplinkos viceministras Almantas Petkus.

"Gal nebūtina papildomai kontroliuoti kaminų savininkų. Jau dabar į naujo tipo katilus bet ko neįkiši. Manau, kad jau greitai gali atsirasti nauji aplinkosaugos reikalavimai katilų gamintojams, kaip ir automobilių", – svarstė Kauno miesto savivaldybes Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.

Tikslesnė individualių namų katilinių įtaka oro taršai Kaune turėtų paaiškėti iki kitų metų pabaigos. Per tą laiką tikimasi pabaigti jau pradėtą darbą – suskaičiuoti visus Kauno katilus, aprašyti, kokį kurą jie naudoja.

"Tada galima bus tiksliai pasakyti, kas ir kiek teršia orą, ir numatyti konkrečias priemones, kaip tą taršą sumažinti", – aiškino J.Pakrosnienė.

Pavojinga gyvybei

Šildymo sezonas dar neįsivažiavo, bet vien per šį rudenį dėl netvarkingų dūmtraukių kilo trys gaisrai.

Dėl blogai prižiūrimų šildymo įrenginių būklės gali kilti ne tik gaisro, bet ir apsinuodijimo smalkėmis pavojus. Tokių atvejų per metus Lietuvoje užfiksuojama per šimtą. Šiais metais dėl to į ligoninę į ligoninę pateko ne vienas kaunietis. Įdomu tai, kad nelaimės priežastimi gali tapti ne tik apleista krosnis, bet ir, regis, modernus ir patikimas dujinis katilas. Susidarius tam tikroms sąlygoms, jo išskiriamas anglies monoksidas patenka ne į lauką, o į vidų.

"Regis, nieko neįvyko, bet pradėjau vaikščioti keturiomis, ėmė trūkinėti sąmonė", – pasakojo smalkėmis apsinuodijęs kaunietis.

Smalkėmis apsinuodiję žmonės gali nė nesuprasti, kas įvyko. Jie pajaučia mieguistumą, galvos skausmą. Žmogus ir toliau kvėpuoja, tačiau kraujas nebevarinėja deguonies, todėl pradedama dusti.

Prieš šildymo sezoną ir jo metu būtina

– įvertinti šildymo įrenginių ir dūmtraukių būklę, jei reikia, juos suremontuoti,
– nelaikyti kuro ir šiukšlių prie krosnies pakuros,
– reguliariai valyti dūmtraukius, kad suodžiai kamine neužsidegtų,
– palėpėse dūmtraukių neužgriozdinti sendaikčiais,
– užkuriant krosnį nenaudoti labai degių ir ypač degių skysčių,
– iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės – sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti,
– nešildykite patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis,
– namuose įsirenkite anglies monoksido detektorius. Jiems suveikus, reikėtų palikti patalpą, ją išvėdinti.