Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė iš dalies tenkinti Khadizhat ir Maliko Gatajevų ieškinį Lietuvai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už pratęstą jų suėmimą.

Sutuoktiniams priteista po 3510 litų neturtinės žalos - tai 10 tūkst. litų mažiau nei jie prašė. Taip pat priteista 1 tūkst. litų turtinės žalos - pusė prašytos sumos.

Gatajevai siekė prisiteisti po 13,5 tūkst. litų neturtinės ir 2 tūkst. litų turtinės žalos. Neturtinę žalą čečėnų pora argumentavo skaudžiais išgyvenimais, patirtais 2009 metų rugpjūčio 14 dieną dar trims mėnesiams pratęsus jų suėmimą, kai jie tikėjosi išeiti iš kalėjimo ir pamatyti artimuosius. Vėliau Apeliacinis teismas pripažino, kad ši kardomoji priemonė buvo per griežta ir ją panaikino.

Gatajevai izoliatoriuje praleido 27 dienas. Jų atstovų teigimu, netikėtas sulaikymo pratęsimas itin paveikė sutuoktinius, jie dabar Suomijoje gydomi psichoterapija. K.Gatajeva kalėjime esą norėjusi nusižudyti, palūžęs buvo ir jos vyras.

2 tūkst. litų turtinė žala motyvuota išlaidomis, kurias Gatejevai patyrė samdydami advokatą.

Teismas nusprendė, kad prieš neteisėtą nutartį prasta buvusi Gatajevų psichinė būklė leidžia manyti, kad kardomosios priemonės pratęsimas sukėlė didesnius išgyvenimus nei geros savijautos žmogui.

Vis dėlto remiantis panašiomis bylomis nuspręsta, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

Ieškovų atstovas Gintautas Bukauskas teigė, kad toks sprendimas - sveikintinas, tačiau su suma ieškovai greičiausiai nesutiks ir nutartį apskųs.

Gatajevų baudžiamoji byla dėl smurto prieš globotinius nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. 2009 metų birželio 4 dieną Kauno miesto apylinkės teismas sutuoktinius pripažino kaltais dėl nesmarkaus globotinių sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes - skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo.

Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.