Proga pasidomėti

"Kaunas ir šiemet turi dėl ko švęsti. Visų pirma, reikia repetuoti prieš kitus metus, kai būsime Europos kultūros sostine. Turime vieni kitus, nepaisant pandemijos ir kitų negandų, aktyviai judame į priekį", – kalbėjo K.Ignatavičius. Tai, anot jo, užkoduota miesto reprezentaciniame herbe. Jame taurą neša burinis laivelis. Burės išpūstos, laivas juda į priekį.

Kauno miesto diena pradėta minėti, ir labai skambiai, kai K.Ignatavičius tuometičiam Deputatų klubui pasiūlė pagrindinės miestui skirtos šventės idėją. Pirmoji surengta prieš 23 metus.

"Įteisinę miesto dieną parodysime pagarbą piliečiams, miesto istorijai, kauniečiams ir svečiams. Surengsime prasmingą šventę. Renginiai galėtų būti pritaikomi susigiminiavusių miestų suvažiavimams, pagerbiami žymūs kauniečiai, galėtų vykti merų inauguracijos, koncertai, pramoginiai renginiai, išryškinantys Kauno kultūrinį gyvenimą", – prisiminė argumentaciją, su kuria vėliau kreipėsi į miesto tarybą K.Ignatavičius.

Kauno gimtadienis – tai ir proga bent kartą per metus pasidomėti miesto istorija, praeitimi, susimąstyti apie jo ateitį.

Nulėmė skaitytojai

Švęsti tai švęsti, o kada? Istorikai, kaip minėtinas Kaunui dienas, tuomet išvardijo kelias datas. Dienraščio "Kauno diena" surengtoje apklausoje daugiausia skaitytojų pasirinko rugpjūčio 15-ąją ir gegužės 20-ąją. Kaip jau žinome, nugalėjo pastarasis variantas.

Įteisinę miesto dieną parodysime pagarbą piliečiams, miesto istorijai, kauniečiams ir svečiams.

Kas slypi už šių abiejų datų? 1463 m. gegužės 20-ąją Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas saugomas Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno rotušėje.

Rugpjūčio 15-oji sieta su 1408 m., kai Kaunui suteikta Vytauto Didžiojo privilegija, įteisinusi laisvų bei ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomenę, tiesiogiai atsakingą valdovui. Svarbiausi jos požymiai buvo asmeninė miestiečių laisvė, miesto teisė ir savivalda.

Nuspręsta švęsti gegužę, nes miestas dar pilnas, neištuštėjęs dėl vasaros atostogų. Be to, norėta išvengti, kad miesto šventė dubliuotųsi, konkuruotų su svarbia katalikiška švente Žoline. Tačiau Kauno, kaip miesto metai, skaičiuojami būtent nuo 1408-ųjų.

Daina Kaunui

Pirmajai Kauno miesto šventei buvo skirtos net keturios dienos, tad pasimėgauti gimtadieniu galėjo spėti visi norintys.

Pagrindinis šventės akcentas, kaip pasakojo K.Ignatavičius, buvo eitynės nuo Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Rotušės. Aikštėje prie jos laukė iškilminga ceremonija ir teatralizuotas koncertas, buvo viešai pagerbti miestui nusipelnę asmenys.

Kulminacija tapo iliuminuotų laivų paradas ir iš dviejų baržų sutartu metu iššauti fejerverkai.

Pirmajai miesto gimtadienio šventei specialiai buvo sukurta daina – "Senojo Kauno sakmė", kurią atliko Stasys Povilaitis su Rosita Čivilyte. K.Ignatavičius kauniečius ragino nepamiršti šios dainos, linkėjo, kad šventė ateitų į kiekvieno gyventojo namus ir širdį.

"Tegul Kauno miesto gimtadienis suvirpina jaunas ir gyvenimo patirtį turinčias širdis. Tikime, kad miesto ateitis bus šviesi. Labai norisi, kad šventė suburtų miesto bendruomenę, kad būtume visi už vieną ir vienas už visus, nors dėl pandemijos dabar  esame išsklaidyti. Linkiu, kad Kaunas stiprintų savo kaip visos Lietuvos kultūros, mokslo, verslo, sporto centro pozicijas", – kalbėjo K.Ignatavičius.

Pagarba istorijai

Per du dešimtmečius, kiek jau švenčiamas miesto gimtadienis, tradicija kaskart įgaudavo vis kitokių akcentų ir spalvų.

Iš pradžių Kauno gimtadienis būdavo rengiamas tik miesto pajėgomis: savo pasirodymus dovanodavo vietiniai atlikėjai, dainininkai, kolektyvai, ansambliai.

Atsirado šventės personažas – Taurutis, pradėjo cirkuliuoti šventės pinigai, buvo daroma bendra šventės dalyvių nuotrauka, keitėsi vietos, kurias apimdavo fiesta, keitėsi šventės scenarijai ir siautulio, į kurį vienokiu ar kitokiu būdu įsitraukdavo gausybė miesto gyventojų ir svečių iš įvairių pasaulio kampelių, formos.

Tačiau visus šiuos minėjimus jungia viena labai stipri linija. Tai pagarba miesto istorijai ir meilė Kaunui, akcentavo K.Ignatavičius.

Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų dar 1361 m. XIII a. pab. kunigaikštis Kęstutis Kaune pastatė mūrinę pilį, kuri tapo svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto meras

Kaunui pasitinkant 613 metų sukaktį, galime įvertinti, kokią gilią miesto istoriją atspindi šis solidus skaičius. Ta turtinga praeitis ypač įdomi iš šių dienų perspektyvos, kai Kaunas išgyvena tikrą renesansą.

Nepaisant pastarųjų metų iššūkių, Kaunas nesustojo augęs. Tai suteikia žmonėms tikėjimo ir pasitikėjimo savo miestu.

Gera žinoti, kad kauniečių gretos gausėja – vis daugiau naujakurių renkasi būtent mūsų miestą, siedami savo ateitį su Kaunu. Kartu ir verslas čia plečia bei stiprina savo veiklas.

Tai reiškia, kad šiandien su gražiu Kauno gimtadieniu galime pasveikinti dar daugiau kauniečių.

Linkiu pirmiausia nuoširdžiai mylėti savo miestą. Visi išvien su kiekviena diena kurkime jį vis gražesnį ir patrauklesnį, kad Kaunas teiktų pasididžiavimo jausmą kiekvienam!