Penktadienį Kaune vykusiame visuotiniame teisėjų susirinkime dabartinis Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad sutiktų eiti pareigas toliau, jei būtų perrinktas.
Aukščiausiojo Teismo vadovas G.Kryževičius žurnalistams kaip svarbiausius nebaigtus darbus įvardijo teismų reformą, kuri, jo teigimu, padėtų sumažinti krūvį teisėjams, pagerinti buhalterijų darbą. Jo teigimu, taip pat reikėtų centralizuoti teismų sistemos biudžetą.
– Prezidentė išsakė priekaištų dėl pernelyg ilgo bylų nagrinėjimo, teisėjų kyšininkavimo, girtavimo ir kitų ydų. Kokius pokyčius planuojate siekiant vengti išsakytos kritikos?
– Be jokios abejonės, linkiu naujai tarybai kuo greičiau spręsti šiuos klausimus. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Norai greičiau nagrinėti bylas yra. Darbo grupės aiškinasi, kodėl tos bylos taip ilgai nagrinėjamos. Galėčiau priminti paskutinius šios tarybos sprendimus parenkant teisėjus, greitinant procesus didelėse arba didelį rezonansą sukėlusiose bylose.
– Ar sutiktumėte su prezidentės pastaba, kad viskas priklauso nuo žmogaus, t.y. nuo paties teisėjo?
– Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį į bendruosius teisėjų gebėjimus. Kvalifikacijos kėlimas labai glaudžiai susijęs su šiuo klausimu. Mes turime sudaryti tokias prielaidas dirbti teisėjams, kad jie nematytų kitos išeities, tik kiek įmanoma operatyviau išnagrinėti bylą.
– Visuomenės pasitikėjimas teismais negerėja. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje teismais pasitiki vos 15 proc. gyventojų. Ką daryti, kad tas pasitikėjimas viena aukščiausių šalies institucijų augtų?
– Pablogėjimo tikrai nematome. Tiksliau, nėra nei žymaus pagerėjimo, nei žymaus pablogėjimo. Pavyzdžiui, Latvijoje pasitikėjimais teismais šoktelėjo per 40 punktų, tai tokia siekiamybė galėtų būti.
Kokios to nepasitikėjimo priežastys? Sisteminės. Tai ir teisėjų korpuso formavimas, pačių teisėjų gebėjimais bendrauti su žmonėmis, teismų atvirumo problema. Kuo mes tapsime atviresni, tuo tas pasitikėjimas galėtų būti didesnis. Mes labai laukiame, kad į mūsų gretas įsilietų visuomeninių teisėjų atstovai.
– Teisėjai skundžiasi dideliais darbo krūviais. Proceso dalyviai – vangiu nagrinėjimu. Kaip rasti aukso viduriuką, pagreitinti bylų nagrinėjimą?
– Bylos į šiukšlių dėžę neišmesi. Teisėjai ir taip dirba daugiau, nei darbo dienoje yra valandų. Pažiūrėkite, Vilniaus teismų langai šviečia iki vėlumos. Taip, darbo krūviai yra milžiniški. Reikia sisteminio šios problemos sprendimo.
Tai ir krizės padariniai. Įstatymo numatyta, kad kiekvienas teisėjas turi turėti padėjėją. Jau dveji metai, kai padėjėjų skaičius nėra didinamas, tačiau tai politinis sprendimas, lemiantis mūsų sistemos biudžetą.
– Ar planuojate kažkaip mažinti darbo krūvį?
– Priminsiu estų teismų reformą. Ten buvo padaryti keturi apylinkių teismai. Jie buvo sustambinti. Ekonominio efekto jie nepasiekė, tačiau išsilygino teisėjų darbo krūviai.
Peržiūrėjau statistiką, tai galiu pasakyti, kad teisėjų darbo krūviai ir atlyginimai skiriasi kelis kartus. Instrumentų, kurie leistų perimti bylas kitų teismų teisėjams nėra. Todėl ir Lietuvoje būtina stambinti teismus.Esame net pasirengę teismų žemėlapį ir atsakymus, kodėl taip reikia ir kokį efektą tai duotų. Tačiau šiuo metu esantis politinis paralyžius stabdo šį procesą.
– Ko imtumėtės likęs Teisėjų tarybos pirmininku?
– Vyksta procesai dėl elektroninės bylos įdiegimo. Aš esu naujovių šalininkas ir, manau, tai yra mūsų ateitis. Tai apimtų visą bylos procesą, pradedant pareiškimais, ieškiniais, atsiliepimai ir kitais dokumentais. Susirašinėjimas vyktų elektroninėje erdvėje. Tam nebūtina, kad galiotų elektroninis parašas. Būtų galimas variantas per elektroninę bankininkystę.
Tačiau efektyviausias variantas – visiškai uždara sistema. Pvz., tapęs proceso dalyviu, užsiregistruoji, gauni slaptažodį ir gali matyti visus dokumentus, veiksmus, kurie atliekami konkrečioje byloje. Be jokios abejonės, tai ypač palengvintų darbą civilinėse bylose, tačiau įmanoma ir baudžiamosiose.
Naujausi komentarai