Europos Komisijos (EK) ketinimai rudenį griežčiau kontroliuoti medienos dūmais rūkytų gaminių sudėtį ūkininkų neišgąsdino. Jie mėgins išsikovoti išimtį, jei kancerogeninių medžiagų kiekis bus didesnis, nei nustatyta sumažintose normose.

Tradicinis lietuviškas stalas sunkiai įsivaizduojamas be smilkstančiame juodalksnyje ar alksnyje rūkytų dešrų, skilandžių, kitų gaminių. Todėl žinia, kad EK ketina šiuos produktus priskirti prie pavojingų sveikatai, vartotojams buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Visgi ūkininkų ši žinia neįbaugino. Ekologiškų mėsos gaminių sertifikatą turinti ūkininkė Audronė Žilienė mano, kad tai stambių ES gamintojų lobistų žaidimai. „Gal tokiais draudimais siekiama iš rinkos išstumti natūraliai rūkytus gaminius, kad įsigalėtų cheminiu būdu dūmo kvapą turintys gaminiai“,– svarstė ji.

A.Žilienę kalbinome, kai ji savo produktus pristatinėjo Lietuvos stende, Berlyno žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „Žalioji savaitė“. „Lankytojai iš viso pasaulio mielai ragauja ir perka mano rūkytus gaminius, niekam nekyla abejonių dėl jų saugumo sveikatai“, – teigė ji.

Ūkininkas Vytautas Giedraitis taip pat įsitikinęs, kad sukeltas nereikalingas triukšmas. „Neverta reaguoti į kiekvieną kvailystę. Tiesa sakant, per darbus nespėjau nei įsigilinti, nei supykti dėl šios žinios, tik žinau, kad mano rūkytų produktų žmonėms dar ilgai reikės “, – sakė V.Giedraitis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad pramonės įmonėse gaminami rūkyti gaminiai ir dabar atitinka ES direktyvoje nurodytas normas. Kol kas nežinoma, ar nekils rūpesčių dėl ūkininkų produkcijos.Mobiliuosius ūkininkų turgelius valdančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius teigė, kad šiuo metu turgeliuose prekiaujančių ūkininkų mėsos gaminių pavyzdžiai atiduoti ištirti į laboratoriją.

„Lauksime rezultatų ir, jei pasirodys, kad mūsų tradiciniai gaminiai kaip ir Lenkijoje turės daugiau nanogramų benzopireno nei nustatyta EK riba, kreipsimės su prašymu taikyti Lietuvai išimtį. Latviai jau išsikovojo teisę gaminti rūkytus šprotus kaip tradicinį gaminį, neatsižvelgiant į norimus nustatyti normatyvus“, – aiškino M.Maciulevičius.

Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. rūkytoje mėsoje ir rūkytos mėsos gaminiuose, rūkytoje žuvyje ir rūkytuose žuvininkystės produktuose didžiausias leidžiamas benzopireno kiekis bus sumažintas nuo 5 iki 2 nanogramų viename produkto kilograme, o susumuotų benzopireno, benzantraceno, benzofluoranteno ir chrizeno kiekis mažinamas nuo 30 iki 12 nanogramų.

„Mano nuomone, dėl šių junginių pavojaus pučiamas burbulas, – kalbėjo M.Maciulevičius. – Pavyzdžiui, surūkius vieną cigaretę žmogus gauna 100 nanogramų benzopireno, miestuose dėl automobilių išmetamų dujų tvyro iki 30 nanogramų šių medžiagų kubiniame metre, taigi mes nuolat gyvename tarp šių medžiagų.“

Sumažintos kancerogeninių medžiagų normos rūkytiems gaminiams EK buvo patvirtintos dar 2011 m. ir tada nesulaukė ES valstybių protestų. Baigiantis pereinamajam laikotarpiui Lenkija pareiškė, kad normos yra per griežtos ir žlugdo jų gamintojus. Tokiu būdu apie direktyvą sužinojo ir Lietuvos gamintojai bei vartotojai.