Kaune įsisiautėjo gripas ir kitos peršalimo ligos. Šiemet jos ilgiau nei įprastai sergančiuosius kankina aukšta temperatūra, pastebi Kauno klinikinės ligoninės medikai.
Suaugusieji kenčia ilgiau
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų vaikų ir suaugusiųjų skyriai pilni ligonių.
Praėjusios savaitės pabaigoje juose buvo gydoma beveik pusantro šimto pacientų. Dauguma serga viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, daliai įtariamas gripas. Tiksli diagnozė paaiškėja po kraujo tyrimo Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
Vaikai į ligoninę guldomi pajutę ūmius peršalimo simptomus. Suaugusieji dažniausiai čia patenka, kai liga komplikuojasi.
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės įsitikinimu, suaugusieji geriau ištveria prastai jausdamiesi, gydosi namuose.
"Daugelis susirgusiųjų į mūsų ligoninę atvyksta jau išsivysčius komplikacijoms. Dažniausia jų – plaučių uždegimas", – perspėjo profesorė A.Mickienė.
Ilgai trunka karščiavimas
Kitokia vaikų situacija. Jie paprastai į ligoninę siunčiami nelaukiant, kol liga įsisiautės. Pagal juos medikai gali tiksliau išskirti būdingiausius šiųmečio gripo simptomus, kurie dažniausiai kuo nors skiriasi nuo praėjusio sezono.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pastebi, kad šiais metais gripas yra klasikinio tipo. Vadinasi, neįprastų simptomų nepastebima. Pernai nemažai gripu sirgusių gripu vaikų viduriuodavo, vemdavo.
"Tokių pasitaiko ir šiemet, bet mažiau. Taip pat pastebiu, kad mažiesiems pacientams rečiau skauda raumenis, kaulus, bet dažniau sopa galvą. Manau, kad šių metų gripas mažiau agresyvus. Beje, tai nereiškia, kad jis nėra pavojingas", – aiškino gydytojas.
Vienas iš būdingiausių ir labai varginančių šių metų gripo požymių – ilgiau, nei šiai ligai paprastai būdinga, trunkantis karščiavimas.
"Paprastai sergant gripu aukšta temperatūra laikosi tris keturias paras, o šiemet daugeliui pacientų ji tokia išlieka net iki šešių parų, – sakė D.Varaškevičius. – Tai labai išvargina. Tuo labiau kad vaikai dėl paburkusios gerklės nenori valgyti, gerti, o susirgus skysčiai yra labai svarbūs. Mažai skysčių geriantys vaikai išsenka, būna vangūs, kai kurie atvežami dėl dehidracijos ir jiems skubiai reikia lašelinės infuzijos."
Didžiausias pavojus – komplikacijos
Būdingiausios gripo komplikacijos vaikams – plaučių ir ausų uždegimai.
Iš Jurbarko atvykusi mama Rusnė su dvejų metų ir aštuonių mėnesių amžiaus sūnumi Luku Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų Vaikų II skyriuje praleido jau savaitę. Dar dvi paras prieš tai gulėjo Jurbarko ligoninėje.
"Viskas prasidėjo nuo aukštos temperatūros, kuri staigiai pakilo net iki 39,4 laipsnių, – pasakojo moteris. – Iš pradžių manėme, kad tai įprastas peršalimas, nes vaikas suslogavo, kosėjo. Bet po poros dienų, kai aukšta temperatūra nekrito, kreipėmės į savo miesto ligoninę. Iš jos po dviejų parų nuspręsta pervežti mus į Kauno klinikinę ligoninę, kur dirba patyrę pulmonologai."
Berniukui 38–39 laipsnių temperatūra išsilaikė net dešimt parų. Įtartas gripas, kuris sukėlė komplikaciją – plaučių uždegimą.
A.Mickienė pabrėžė, kad sunkiausios gripo komplikacijos yra širdies raumens pažeidimai, plaučių uždegimas. Gripas pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos.
"Susilpnėjus organizmo atsparumui prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijų. Gripas labai pavojingas sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, bronchine astma ir kt.", – perspėjo A.Mickienė.
Medikai teberagina skiepytis
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja mokslų daktarė Marija Marengolcienė tvirtina, kad pats efektyviausias ginklas prieš virusą yra skiepai.
"Tėvus primygtinai raginu nerizikuoti savo atžalų sveikata – skiepytis patiems ir vakcinuoti vaikus. Jei tai ir nepasaugo nuo susirgimo šimtu procentų, bet organizmas vis tiek būna nepalyginti geriau pasirengęs kovoti su virusu, išvengiama sunkių ligos padarinių, gijimas vyksta daug sklandžiau, labai sumažėja komplikacijų pavojus", – neabejoja skiepų nauda M.Marengolcienė.
Apie gripą daugiausia kalbama, kai jis jau sukelia epidemiją ar net pandemiją. Kad ir kokio masto epidemija siautėtų, niekada nebūna taip, kad šis virusas aplenktų Lietuvą vėsiuoju metų laiku.
"Beje, nesuskubus pasiskiepyti rudenį, verta tai daryti ir vėliau, nes gripas gali smogti ankstyvą pavasarį. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po dviejų savaičių", – patarė vaikų ligų gydytoja M.Marengolcienė.
Pernai pavasarį, kai šalį užklupo gripo epidemija, Kauno klinikinėje ligoninėje dėl šios ligos buvo hospitalizuoti 86 vaikai ir 36 suaugusieji.
Naujausi komentarai