Istorija tarsi iš fantastikos srities – taip galima pavadinti situaciją prestižiniame Kleboniškyje: sumažinama parko teritorija, o laisva žemė atiduodama privatiems asmenims, kuriems leidžiama nukasti dalį valstybinėje žemėje esančio šlaito. Ir viskas teisėta?

Staigmena kaimynams

Statybos Kleboniškyje taip įsismarkavo, kad kaimynai baiminasi, jog neimtų griūti pušys. Tam, kad naujakurys turėtų kaip privažiuoti prie sklypo, net nukasta dalis šlaito.

"Nesitikėjome, kad ten iš viso kas nors gali būti statoma. Manėme, kad ten parko teritorija", – stebėjosi viena Vasarvietės g. Kleboniškyje gyventojų.

Jos teigimu, aplinkinius ištiko šokas, kai vasarą sklype Vasarvietės g. 11E ir šalia staigai užvirė darbai.

"Darbininkai plušo nuo ryto iki vakaro. Šlaitas atrodo baisiai. Atrodo, kad ims kristi senos pušys. Man jokio skirtumo, atsiras dar vieni kaimynai, ar ne. Bet gaila miško, kad jis taip niokojamas", – nerimavo kaunietė.

Šlaitus ardyti leidžiama išskirtiniais atvejais, nes tai yra pavojinga. Pajudinti, jie gali pradėti slinkti.

Sunerimę kaimynai ėmė domėtis, kas ir kodėl jaukia jų ramybę bei darko aplinką. "Sužinojome, kad jau senokai ten buvo suformuotas namų valdos sklypas, gautas ir statybos leidimas", – pasakojo moteris. 665 kv.m ploto teritorijoje turėtų iškilti dvibutis namas.

"Kauno dieną" pasiekė ne vienas skundas. Be daugybės kitų priekaištų, klausiama, kodėl buvo sumažintas parkas ir kaip dalis jo teritorijos staiga parduota.

"Kodėl į parko teritoriją, peržiūrint jo ribas, liko neįtraukti keli saugotini parko medžiai? Parko teritorijos ribos buvo nukeltos taip toli, kad atsirado sklypas, didesnis nei 400 kv.m, ir kaimynai nebeturėjo pirmenybės jo įsigyti. Tame sklype atsidūrė ir saugotinų medžių", – guodėsi gyventojai.

Neturi dėl ko teisintis

Vasarvietės g. 11E sklypo savininkas Gintautas Kukučionis "Kauno dienai" aiškino, kad visi kaimynų skundai ir įtarimai nesąžiningumu esą yra laužti iš piršto.

"Įsigijau jau suformuotą sklypą", – savo indėlį apibūdino G.Kukučionis, kurio žmona Nida yra sklypo bendraturtė. Jis tikino, kad detalusis ir techninis projektai buvo parengti vadovaujantis teisės aktais ir tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu.

"Buvo išlaikytos visos procedūros. Priešingu atveju, savivaldybė paprasčiausiai nebūtų išdavusi statybos leidimo. Labai paprastas dalykas", – pareiškė savininkas.

Užsiminus apie kaimynų priekaištus, vyras jų nesureikšmino  "Kaimynai visada zirzia. Ta kaimynė, kuri zirzia, nepatenkinta visais", – rėžė G.Kukučionis.

Vis dėlto jis pripažino, kad prasidėjusios statybos, kelio formavimo darbai galėjo suerzinti kaimynus.

"Situacija yra tokia: žmonės pasistato namą, įsikuria ir galvoja, kad aplink jį niekas nepasikeis. Mano, kad niekas aplink negali įsigyti žemės sklypo, ką nors statytis ar dar kažką daryti. Ta kaimynė yra tokia, kad jai viskas, ką daro kiti, yra blogai. O ką ponia daro pati, jai viskas yra gerai. Toks jau yra žmogus. Tai ką dabar daryti?" – retoriškai klausė ir priekaištus vienai kaimynių žėrė G.Kukučionis.

Pasitikslinome, ar jis asmeniškai priekaištų sulaukė tik iš vienos kaimynės. "Nežinau, ar per viešus svarstymus apskritai buvo sulaukta priekaištų. Tai labai sena istorija", – bandė prisiminti pašnekovas.

Kaltina besiskundžiančiuosius

Į "Kauno dieną" kreipėsi ne vienas Kleboniškio  gyventojas. Jie piktinosi ir tuo, kad jokie vieši svarstymai, susiję su sklypu, esą net nevyko ar jie apie juos nebuvo informuoti.

Pasitikslinome, ar buvo visuomenė supažindinta su G.Kukučionio sumanymais? "Buvo pasamdyti projektuotojai, kurie turėjo pateikti parengtą projektą ir gauti statybos leidimą. Manau, kad tikrai vyko tie vieši svarstymai. Garantuoju, kad specialistai viską padarė, kas priklauso, nes kitaip nebūtų gautas statybos leidimas", – tikino G.Kukučionis.

Jis siūlė pasidomėti kaimynės, kuri jo manymu, garsiausiai ir skundžiasi, situacija. "Pažinkite žmogų. Prieš tai, kai kaimynai statėsi, buvo analogiškas atvejis – ji pakėlė triukšmą. Jie juokėsi ir klausė, ar ji manęs dar niekam neapskundė. Skundžia visur: ir kur gali, ir kur negali. Visi važiuoja aiškintis, gaišta laiką, tik niekas nepasidomi pačios esama situacija. Kaip ji pati pasistatė namą? Ar teisėtai? Kaip ji pasistatė ūkinius pastatus? Kaip įsirengė tvoras valstybinėje žemėje, kaip ji pažeidė kitus teisės aktus?" – nusukdamas kalbą nuo savų reikalų, bėrė priekaištus vienai kaimynių  G.Kukučionis.

Atkūrė nuosavybės teises

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Jakavonienė "Kauno dieną" informavo, kad sklypas Vasarvietės g. 11E suformuotas dar 2004 m. Jis buvo tiesiog grąžintas Onai, Antanui ir Stepui Leščinskams, šiems paprašius atkurti jų teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę).

Dienraštį konsultavusi viena Kauno architektė pastebėjo, kad susigrąžinti žemę, jeigu ji yra tokioje prestižinėje vietoje – sunkiai įmanoma misija. Žiniasklaidoje jau nuskambėjo daugybė atvejų, kai mainais už žemę gražioje, brangioje vietoje kaip vienintelis įmanomas variantas siūlomas plotelis vos ne bevertėse pelkėse.

NŽT atstovė teigė, kad informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę prie parko Kleboniškyje gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos tuomečio Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus.

Tuometis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 665 kv.m ploto sklypo planą patvirtino ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą. Pastarojo žodis buvo lemiamas.

A.Jakavonienė teigė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šį privatų sklypą iš buvusių savininkų ir įsigijo dabartiniai savininkai G. ir N.Kukučioniai. Jie buvo įpareigoti organizuoti detaliojo plano rengimą, kuris 2009 m. irgi buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus.

"Remiantis patvirtintu detaliuoju planu 2015 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius išdavęs sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas (inžinerinius tinklus)", – informavo A.Jakavonienė.

Pagal planinę medžiagą, anot pašnekovės, valstybinės žemės juosta tarp Kleboniškio parko ir įregistruoto sklypo yra palikta važiuoti, nes kitaip patekti į žemės sklypus nenumatyta.

Sumos, už kurią buvo įsigytas sklypas, ji nurodyti negalėjo. "Privačios žemės sandorius asmenys tvirtina pas notarą, o kainą derina tarpusavyje", – atsakė A.Jakavonienė.

Savivaldybė stoja mūru

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad sulaukęs skundų dėl veiksmų Vasarvietės g. 11E. Tačiau jis nusistebėjo, kad kaimynai sureagavo taip pavėluotai – tik prasidėjus realiems darbams.

Pasak vedėjo, nukasti dalį šlaito, kad būtų sudaryta galimybė G.Kukučioniui privažiuoti prie jam priklausančio sklypo. Šis įsigytas be privažiavimo keliuko iki jo.

Gal tuomet visai nereikėjo leisti formuoti sklypo, jeigu nebuvo kitokios galimybės prie jo privažiuoti? N.Valatkevičius patikino, kad tokie atvejai yra normali praktika, nes taip reglamentuoja teisės aktai.

"Žemę privalome grąžinti net ir tada, jeigu jos yra ir vienas kvadratinis metras be jokio privažiavimo kelio", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Pasitaiko, kad žemę atsiėmę žmonės kreipiasi į teismą ir jo prašo leisti nustatyti servitutą – teisę važiuoti svetimu žemės sklypu ar jo dalimi. "Bet neretai tas nedidelis žemės sklypas tiesiog parduodamas kaimynui ir naujo privažiavimo kelio tiesti tiesiog nebelieka poreikio", – kalbėjo skyriaus vedėjas.

Žiūrinėdamas dokumentus jis patikslino, kad nukasant šlaitą esą tiesiamas ne naujas keliukas, o tiesog pratęsiamas jau esamas.

Jis taip pat patvirtino, kad gauti pritarimai iš visų atsakingų institucijų. "Žiūriu, kad buvo tikrinta, ar tikrai rengtas viešas svarstymas, ar visi apie tai buvo informuoti. Vadinasi, tikrai buvo, jeigu leidimas išduotas", – tikino vedėjas.

Kaip sumažėjo Kleboniškio miško parkas ir atsirado laisvos valstybinės žemės nuosavybei atkurti? "Taip, anksčiau ten buvo miško teritorija, bet po miškininkų įvertinimo, dalis teritorijos tapo laisva. Vadinasi, neatitiko miškui keliamų reikalavimų. Miškininkai visoje šalyje tris kartus keitė miškų ribas. Tai ne mūsų, ne savivaldybės sugalvota, kad ta dalis nebepriklausys miškui", – pastebėjo N.Valatkevičius.

Aukščiau gamtosaugos

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius teigė minėto sklypo savininkams priekaištų taip pat neturintis, nors skundų sulaukęs.

"Ar čia ne tas pats atvejis, kai birželio pradžioje gavome skundą, kad važiuojamoje vietoje žalojamos pušys?" – prisiminė E.Vainalavičius. Vieta buvo apžiūrėta, bet pažeidimų nenustatyta.

"Į valstybinę žemę be leidimų lįsti negalima. Bet įvaža atitiko planus, planai buvo suderinti, reikia su jais sutikti. Na ką – yra, kaip yra. Nusiskundimai nepasitvirtino. Pažeidimų, už kuriuos reikėtų bausti, nenustatėme", – konstatavo agentūros vedėjas.

Taip pat skųstasi, kad parko teritorijoje supiltas gruntas. "Kauno dienos" fotografo užfiksuotoje nuotraukoje matyti, kad gruntas paskandino parke įrengtą krepšinio aikštelę.

"Nuvykę apžiūrėjome sklypą. Saugotini želdiniai yra, jie išsaugoti. Iš aplinkosaugininkų pretenzijų neturėjome", – pareiškė E.Vainalavičius.

Ar negaila šlaito? "Planai priimti, susėdusios komisijos matė, sprendė, kad reikia daryti taip. Nebuvo kito būdo. Toks gyvenimas", – atsakė aplinkosaugos vedėjas. Jeigu dalis vietovės paskirta gyvenamajai teritorijai, joje turi būti įvaža į kiekvieną valdą.

"Gyvenamojoje teritorijoje žmonių interesai yra aukščiau gamtosaugos. Parko teritorijoje – atvirkščiai", – atkreipė dėmesį E.Vainalavičius.

Jis aiškino, kad jeigu kas nors nukastų valstybinėje žemėje esančio šlaito dalį be leidimo, tai būtų vertinama kaip šiurkštus pažeidimas. Pastebėjęs, kad privačioje namų valdoje želdiniai saugotinais skelbiami tik išimtinais atvejais.

Įstatymais pabrėžiama, kad naujakurys savo veiksmais negali daryti žalos kaimynams, kitiems tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, perstumdydamas gruntą savininkas negali įsibrauti į kitą sklypą, suformuoti kitokių paviršinio vandens nubėgimo būdų.