- Hari, tu dirbi su neprižiūrimais vaikais ir priklausomybe sergančiais žmonėmis. Manau, tema apie smurtą artimoje aplinkoje, patyčias, apskritai apie smurtą visuomenėje tau nėra nepažįstama. O, vis dėlto, kokie jausmai tau kyla, tuos žodžius išgirdus?

- Išgirdus šiuos žodžius pirmiausia apima nevilties jausmas, nes tai – labai sunkiai ir labai ilgai sprendžiamos problemos. Gal net bejėgiškumo jausmas. Juk savo darbe su tuo susiduriu ir, rodos, dirbi ir atiduodi savo laiką, dedi pastangas, kad problema spręstųsi, o kaip sunkiai tai vyksta. Žinoma, svarbu mokėti neužsikrauti to nevilties jausmo, juk visiems padėti neįmanoma – žmogus pats turi norėti pagerinti savo gyvenimą. Čia kalbu tiek apie nukentėjusį asmenį, tiek apie smurtavusį.

- Kaip manai, kokie žmonės yra linkę smurtauti?

- Esu įsitikinęs, kad laimingi žmonės niekada nesmurtauja. Smurtauja tik tie, kurie patys nėra laimingi. Smurtaudami jie tarsi bando padaryti nelaimingais kitus, kad patys nesijaustų vieniši. Sukeldami skausmą kitiems, jie lengviau išgyvena ir pakelia savo vidinį skausmą. Išliedami pyktį ant kitų, jie bando atsikratyti pykčio, kurį jaučia patys sau.

- Ar tu pats esi patyręs smurtą ar patyčias?

- Taip, esu patyręs, turiu tokios asmeninės patirties. Manau, kad tokios patirties iš tikrųjų turi daugelis mano amžiaus žmonių, nes mums būnant vaikais dar plačiai taikytos fizinės bausmės, tikint, kad tai – tinkama „auklėjimo“ forma. Mano tėtis buvo itin uolus šitokio „aukėjimo“ šalininkas. Šiandien, pats būdamas subrendęs ir tėtis, auginantis vaikus,  labai aiškiai suvokiu, kad ribos tarp fizinių bausmių ir smurto faktiškai nėra. Bet kokia fizinė bausmė yra smurtas. O smurtui aš nepritariu.

Išliedami pyktį ant kitų, jie bando atsikratyti pykčio, kurį jaučia patys sau.

- Kokios gi smurto priežastys, Hari?

- Aš manau, kad visuomenėje smurto daug dėl įvairių priežasčių. Daug šiandieninių smurtautojų patys augo šeimose, kuriose buvo smurtaujama (arba buvo taikomos fizinės bausmės). Tai yra nelaimingi, traumuoti žmonės, kurie neišmoko elgtis kitaip. Didelę įtaką daro šiuolaikinės medijos (filmai, TV laidos, PC žaidimai ir netgi filmukai vaikams), kur pilna smurto scenų. Jaunai kartai trūksta pozityvaus užimtumo, kiemuose jau nebeliko vaikų žaidimo aikštelių, nebeliko vaikų. Visi užsidarę, atsiriboję, trūksta bendravimo. Taip pat smurtas eina koja kojon su alkoholio vartojimo mastais, kurie Lietuvoje yra itin dideli.

- Artimuose santykiuose žmonės kartai ginčijasi ir pykstasi, tačiau tik dalyje santykių yra smurtaujama. Nuo ko tai priklauso?

- Dovile, man atrodo, kad esminis momentas yra protingų argumentų trūkumas. Tai yra pagrindinė priežastis. Yra sakoma, kad kumščius į darbą paleidžia tie, kuriems pritrūksta žodžių. Jei žmogus yra pakankamai protingas - jam užtenka argumentų, kad ramiai paaiškinti savo poziciją iki galo arba mokėti pripažinti, kad klydai ar pasielgei neapgalvotai.

- Kai kuriems žmonėms harmoningas, ramus bendravimas nėra būdingas...

- Tai turėtų būti ugdoma nuo pat mažens tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose, pradedant darželiu. Reikėtų kryptingai ugdyti ne tik gebėjimą bendrauti, bet ir gailestingumą, draugiškumą, geranoriškumą, ir kitas dorybes. Tada ir smurtui neliks vietos.

- Manau, tau yra tekę kalbėtis su smurtą patyrusiu asmeniu, juk dirbi socialinėje sferoje su itin jautriomis grupėmis – vaikais ir turinčiais priklausomybę žmonėmis. Ką paprastai sakai tokiais atvejais, ką patari?

-  Jei tai suaugęs žmogus, patariu atsitraukti nuo smurtavusiojo. Mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, aišku dėl savo paties saugumo. Antra, kad smurtavęs suprastų, jog nuo jo smurtinio elgesio mažėja su juo bendraujančių žmonių ratas. Manau, kad pirmas kartas yra lemiamas, kaip situacija kryps vėliau. Jei nebus tinkamo atsako, tai nebaudžiamumo jausmas neskatins keisti elgesio. Jei nukentėjęs asmuo yra vaikas, tuomet sprendžiu pagal situaciją, bet aiškinuosi, kas apie tai jau žino, o kam dar reikėtų pranešti: gal tėvams, kitiems artimiesiems, o gal institucijoms..

- Kaip tu kalbėtumeisi su smurtaujančiu asmeniu?

- Stengčiausi jam atspindėti jo paties portretą, kad žmogus, klausydamas manęs, suvoktų savo savijautą ir savo elgesio priežastis, o taip pat ir pasekmes. Nes kiekvienas smurtavęs, ypač prieš savo artimąjį, dėl tokio savo elgesio praranda daug.

- Neabejotinai... Šito klausimo turime savęs paklausti visi: kaip galėtume prisidėti prie smurto visuomenėje mažinimo? Hari, kaip prisidedi tu?

- Aš pats nesmurtauju ir nepritariu tokiam elgesiui. Taip pat stengiuosi nelikti abejingas, jei tenka susidurti su smurto atvejais. Manau, svariausias argumentas yra asmeninis pavyzdys, kuo daugiau žmonių tai suvoks, tuo saugesnėje aplinkoje augs mūsų vaikai ir gyvensime patys.

- Ačiū už pokalbį!

Akcijos organizatorius: Kauno apskrities vyrų krizių centras.

Akcijos rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB „Naujasis šilelis“, Kauno miesto savivaldybė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.