Kuklesni pirkėjai

Kauno automobilių turgus vadinamas didžiausiu Baltijos šalyse, tačiau pirkėjai iš Baltijos šalių ar Lietuvos jame sudaro bene mažiausią dalį. Pastaruoju metu čia traukinių ešalonais į savo šalis vežusius automobilius kirgizus ir kazachus Lietuvoje pakeitė ukrainiečiai.

Kaip teigia Kauno automobilių turgų administruojančios įmonės "Varanas" vadovas Valentinas Naujanis, dabar gausiausiai turgų lanko ukrainiečiai.

"Tam, kad atvyktų į Lietuvą, ukrainiečiams nereikia vizų, o susisiekimas su Lietuva jiems itin paprastas – į Lietuvą skrydžius vykdo net dvi oro linijų kompanijos, važiuoja autobusai, neretai iki Kauno turgaus organizuotas ukrainiečių grupes atveža užsakytais mikroautobusais", – pasakoja V.Naujanis.

Nepaisant iš šios šalies augančių automobilių pirkėjų skaičiaus, turgaus prekeiviai su nostalgija prismena laikus, kai iš Lietuvos automobiliai keliaudavo į dabar jau Muitų sąjungai priklausančias šalis – Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją.

"Ypač kazachstaniečiai rinkdavosi naujesnius ir brangesnius automobilius, o kai buvo paskelbta, kad Kazachstanas stoja į Muitų sąjungą ir bus pakelti muitai iš ES įvežamiems automobiliams, čia atvykę kazachai automobilius tiesiog šluodavo", – pasakoja V.Naujanis. Ukrainiečiai, pasak pašnekovo, tokių finansinių galimybių neturi, todėl Lietuvoje dažniausiai perkami apie 2 tūkst. eurų kainuojantys lengvieji automobiliai. V.Naujanis juokauja, kad ukrianiečius galime vadinti Lietuvos automobilių rinkos sanitarais.

Tam, kad atvyktų į Lietuvą, ukrainiečiams nereikia vizų, o susisiekimas su Lietuva jiems itin paprastas – į Lietuvą skrydžius vykdo net dvi oro linijų kompanijos, važiuoja autobusai, neretai iki Kauno turgaus organizuotas ukrainiečių grupes atveža užsakytais mikroautobusais.

Verslo subtilybės

Vis dėlto naudotų automobilių rinkos žinovas teigia, kad ukrainiečių įpročiai į savo šalį vežti automobilius su lietuviškais  registracijos numeriais turi įtakos ir Lietuvos automobilių parko amžiui – "VĮ "Regitra" kaupiami duomenys neatspindi automobilių eksporto iš Lietuvos.

Tokį automobilio įsigijimo būdą ukrainiečiai renkasi dėl to, kad bando išvengti didelių muito mokesčių, o su lietuviškais numeriais Ukrainoje galima važinėti tol, kol pasibaigs techninės apžiūros galiojimo laikas.

"Tai tikriausiai viena svarbiausių priežasčių, kodėl pirkėjai iš Ukrainos renkasi pigius automobilius – ne tik dėl to, kad ukrainiečių pajamos yra žemos, bet ir dėl to, kad neaišku, ar, su automobiliu pavažinėjus beveik dvejus metus, jam dar reikės techninės apžiūros. Nustatytus techninius trūkumus automobiliui gali tekti šalinti Lietuvoje, o tai ne vienam ukrainiečiui būtų brangus malonumas", – kalba V.Naujanis.

Tiesa, ukrainiečiai – ne vieninteliai automobilių rinkos sanitarai. Kartu su jais į Lietuvą atvyksta ir moldavai bei tadžikai, tačiau jų daug mažiau nei ukrainiečių. "Mums aktualiausia, kad atvyktų kuo daugiau ne pavienių automobilių pirkėjų, o verslininkų, užsiimančių naudotų automobilių prekyba Ukrainoje", – sako V.Naujanis. Jie ne tik nuperka daugiau automobilių, tačiau ir pasinaudoja kitomis lietuvių siūlomomis paslaugomis – pavyzdžiui, nuomojasi automobilvežius, kad automobiliai būtų nugabenti į Ukrainą arba bent iki Lenkijos ir Ukrainos pasienio, nes visi jie į Ukrainą iš Lietuvos keliauja per Lenkiją.

Draudimo problemos

V.Naujanis skaičiuoja, kad į Ukrainą iškeliauja apie 40–50 proc. turguje parduodamų automobilių. Dažniausiai ukrainiečiai renkasi vokiškų markių automobilius, juos domina ir japoniški automobiliai. Pirkėjų iš Ukrainos susidomėjimą Kauno automobilių turgumi galėjo paskatinti ir automobilių, parduodamų turguje, skelbimų publikavimas internete.

"Taip padarėme tam, kad ukrainiečiai matytų automobilių kainas iki muitų. Tikėtina, kad tai paskatino juos atvažiuoti automobilio ieškoti į Kauno automobilių turgų", – pasakoja V.Naujanis.

Vienintelė blogybė, pasak pašnekovo, kad kai kurie ukrainiečiai, įsigytu automobiliu lietuviškais registracijos numeriais padarę avariją, transporto priemonę palieka ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Dėl to kenčia ir Lietuvos draudimo bendrovės, o galiausiai – ir Lietuvos vairuotojai. Jeigu ukrainietis padaro avariją Lietuvoje registruotu, tačiau neapdraustu automobiliu, žala pirmiausia atlyginama iš draudimo kompanijų fondo, esančio Lietuvoje, ir tik po to draudimo kompanija bando ieško kaltininko ir iš jo išieškoti žalą.