"Kauno dieną" pasiekė kauniečio Rolando Purono laiškas, kuriame jis piktinasi autobuso vairuotojo elgesiu:
"Labai retai tenka naudotis miesto viešuoju transportu, bet viena kelionė UAB "Kauno autobusai" autobusu tiesiog suglumino. 2014 m. rugsėjo 21 d. 13.46 val. S.Daukanto stotelėje įlipau į 18-ojo maršruto autobusą, valst. Nr. FHG 291. Elektroninio bilieto neturiu, todėl autobuse vairuotojui padaviau 10 litų kupiūrą. Vairuotojo atsakymas:
"Įplyšęs, duok kitą." Jausdamas kaltę, kad nepasirūpinau suma be grąžos prieš įlipdamas į autobusą, nekreipiau dėmesio nei į nelabai mandagų vairuotojo toną, nei į tai, kad kupiūra įplyšusi gal 5 mm ir visiškai konvertuojama, todėl vairuotojui pasakiau: "Neįplyšusią turiu tik didesnę."
Vairuotojas: "Bus per didelė – bėgsi į kioską pakeisti." Atsakymas kiek nustebino, bet pagalvojau: aš – žmogus jaunas (neseniai penktą dešimtmetį pradėjęs), gi čia nieko tokio, kad kiek vyresnis vairuotojas nori kažkur siųsti. Padaviau vairuotojui 20 litų, jis atidavė grąžą su bilietu. Viskas puiku, važiuojam.
Muzikinio teatro stotelėje dvi merginos, kaip vėliau paaiškėjo užsienietės, bando įlipti per vidurines autobuso duris. Deja, spėja tik viena, kitos koją priveria autobuso durys. Mergina gan skaudžiai krito ant autobuso grindų, iš rankinės pasipylė daiktai, mobilusis telefonas, pasidalijęs į dvi dalis, nučiuožė į priešingą autobuso pusę. Vairuotojas viską stebėjo veidrodyje, ir, kaip man tada pasirodė, net nelabai skubėdamas atidarė duris, taip išvaduodamas ant žemės gulinčią merginą. Mergina susirinko nuo žemės daiktus, nuėjo į priekį prie vairuotojo ir elektroniniu bilietu rodydama į komposterį šalia vairuotojo labai mandagiai angliškai paklausė: "Ar būtent čia reikia pažymėti bilietą?"
Dabar mano viltis, stebint šią gėdingą situaciją, kad vairuotojas supratęs prikiaulinęs miesto svečiui bandys pataisyti situaciją, gal bandys atsiprašyti nors lietuviškai (vargu ar be rusų kitą užsienio kalbą moka). Iš vairuotojo kabinos pasipylė: "Tu kur lipi!!! Tu ką nematai, kas ant durų parašyta!!!!!". Tuo mano kantrybė baigėsi, nubėgau į autobuso priekį ir vairuotojui sušukau: "Ko šaukiat kaip galvijas, ar nematote, kad žmogus lietuviškai nesupranta."
Vairuotojas, nekeisdamas arogantiško, tono: "Aš nešaukiu, mano kalbėjimo tonas toks, o ženklai visam pasaulyje vienodi." Suprask, mergaitės, tik pamačiusios raudoną "plytą" turėjo bėgti prie kitų durų. Toks jausmas, kad vairuotojas didžiuojasi "pamokęs" dar vieną įlipimo tvarkos pažeidėją. Mergina, taip ir nesulaukusi vairuotojo atsakymo, pastarasis greičiausiai ir nesuprato, ko jo klausė, pažymėjo savo bilietą ir nuėjo pas savo draugę. Aš, priėjęs prie jų, atsiprašiau už labai kvailą vairuotojo elgesį ir prižadėjau informuoti apie šį incidentą autobusų parko vadovybę. Iš gėdos tuo metu norėjosi prasmegti per autobuso grindis ne tik man, bet ir didžiajai daliai kitų keleivių.
Puikiai suprantu, koks sunkus ir atsakingas yra autobuso vairuotojo darbas, bet ar tai suteikia teisę elgtis chuliganiškai? Norėčiau sužinoti, ar Kauno miesto viešojo transporto įmonėse vairuotojus išleidžiant į reisą kokiu nors būdu yra vertinama jų psichologinė būsena, nuovargis ir kiti faktoriai, galintys pakenkti keleivių saugumui? Tai mane domina ne tik kaip pilietį, kuriam rūpi miesto bei šalies įvaizdis, bet ir kaip tėvą, kurio paauglys sūnus šiuo transportu naudojasi kiekvieną dieną."
Norite papasakoti savo istoriją? Rašykite mums adresu [email protected].
Naujausi komentarai