Pereiti į pagrindinį turinį

Išsaugoti, puoselėti tai, ką turime unikaliausio (Metų kaunietės rinkimai)

2024-02-01 10:00
DMN inf.

Prasminga veikla išsaugant protėvių tradicijas, kultūrą leidžia mėgautis įvairove darbe ir kiekviena diena, kupina naujų patirčių.

Laura Lukenskienė (kairėje) ir Vida Sniečkuvienė (dešinėje)
Laura Lukenskienė (kairėje) ir Vida Sniečkuvienė (dešinėje) / Asmeninio archyvo nuotr.

10. Laura Lukenskienė – etnologė, folkloro puoselėtoja, tradicinių šokių renginių organizatorė ir dalyvė, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė, kanklininkė, folkloro ansamblių „Kadujo“, „Saulėlio“ ir „Šilko stygos“ vadovė, spindinti šalies mastu ir pelniusi Kultūros ministerijos premiją už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą.

L. Lukenskienė – lietuviškų šokių vakarų, kanklių muzikos festivalio „Kanklės mano rankose“ ir įvairių kitų renginių organizatorė. Jie vyksta smagiame Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje.

„Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio, – sakė L. Lukenskienė. – Kaip muziejininkė, renku žmonių, daiktų, muzikos istorijas, kurios po truputį nugula į muziejaus fondus, jungiasi viena prie kitos ir papildo visos Lietuvos kultūros istoriją.“

„Surinkti eksponatai ir istorijos išvysta dienos šviesą muziejaus ekspozicijose ir įvairiuose virtualiuosiuoe pristatymuose. Darbai, susiję su ekspozicijų kūrimu, – taip pat labai įvairūs ir dinamiški: nuo medžiagos parinkimo iki interaktyvių žaidimų kūrimo“, – įvairove darbe ir kiekviena diena, suteikiančia daug naujų patirčių, džiaugiasi kaunietė.

Ji groja kanklėmis, todėl ekspedicijų metu užrašyti kūriniai atgyja atliekami ansamblių, skamba renginiuose – paveldą atgaivina ir tokiu įdomiu būdu.

Kas sunkiausia? Sutalpinti į dienotvarkę visus dalykus, kuriuos norisi nuveikti.

Kauno moterims, merginoms l. Lukenskienė linki surasti tokių veiklų, kurios teikia džiaugsmo. Jai pačiai tai pavyko. „Tada ir dirbdama nejauti, kad dirbi. Tiesiog mėgaujiesi“, – palygino ji.

L. Lukenskienei labai imponuoja, kad „Kaunas yra nepaprastai bendruomeniškas miestas, kur tikrai jaučiama, kad mes vienas kitam svarbūs, kad mums rūpi kiekvienas namas, medis mūsų mieste, kad visa tai yra kiekvieno iš mūsų“.

Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio.

Toks pats požiūris, jos įsitikinimu, visos Kauno kultūros bendruomenės. „Į mano organizuojamus renginius susirenka įvairių kartų žmonių ir čia labai jaučiama pagarba vienų kitiems, amžiui, istorijai – ne tik rašytinei, bet ir tokiems, atrodo, sunkiai apčiuopiamiems dalykams kaip kultūros – šokio, muzikos – istorija“, – pasakojo kaunietė.

„Savo organizuojamuose renginiuose ir šiaip kasdienybėje nuolat matau kauniečių bendruomeniškumą, suinteresuotumą, kad visiems būtų gerai, jaučiu vieni kitų skatinimą ir palaikymą – tiesiog bendrumą. Labai geras jausmas“, – džiaugėsi kaunietė.

Daugiausia sentimentų kelia Panemunė, kurioje gyvena, ir Kauno senamiestis, L. Zamenhofo gatvė, kurioje įsikūręs Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, kur ji praleidžia labai daug laiko.

20. Vida Sniečkuvienė – kūrėja, liaudies menininkė, šiaudinių sodų rišėja, muziejininkė, sodus, įtrauktus į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, pristatanti visame pasaulyje, o pernai pelniusi ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – „Aukso vainiką“. Kartu su vyru Arūnu ilgus metus puoselėja kultūros židiniu pakaunėje tapusį  Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje, Kauno rajone.

Dainos jai rūpėjo nuo pat vaikystės. Dešimtmetį lankė folkloro ansamblį „Ratilio“. Su koncertais išmaišė visą pasaulį ir gimtinę, per ekspedicijas Lietuvoje užrašinėjo senąsias liaudies dainas ir papročius, kaupė žinias apie šiaudinių sodų tradiciją.

„Šiaudiniams sodams kurti reikia labai daug kantrybės, bet man jos užtenka. Jie mane tiesiog įtraukė“, – pasakojo ruošdamasi savo kurtų šiaudinių sodų parodai V. Sniečkuvienė.

Į Kauno rajoną, Vilkiją, kur gyvena ir dirba jau tris dešimtmečius, atitekėjo iš Vilniaus. Visas gyvenimas susijęs su kultūra. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje ir dirba, ir gyvena. „Mano visas gyvenimas yra muziejus. Ir darbe, ir po darbo mane lydi daina ir kūryba“, – sakė V. Sniečkuvienė. Pasirinkta veikla ir gyvenimo būdas ją žavi galimybe bendrauti, pasakoti apie tai, ką geriausiai išmano, – liaudies meną, šviesti kitus, skleisti lietuvybę.

Įvairių iššūkių visuomet buvo ir bus. Patarimas: nemalonių žodžių, situacijų nepriimti asmeniškai, luktelėti prieš sureaguojant, prieš ką nors nusprendžiant. „Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių. Tiesiog reikia mokėti išlaukti“, – teigė kūrėja ir liaudies menininkė.

Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių.

Kantrybės ji visiems labiausiai ir palinkėtų, nes būtent ji yra didelė sėkmės dalis bet ko mokantis, bet ko siekiant, bet ką dirbant. Be to, nepamiršti, kad kiekvienas esame be galo svarbus ir unikalus, kad visi esame reikalingi. Jeigu ieškote meditacijos būdų – išbandykite lietuvių liaudies dainas. Efektas garantuotas – lietuviai dainavo visais laikais.

V. Sniečkuvienę labai džiugina, kad dauguma muziejaus lankytojų yra labai smalsūs, ieškantys. Šiaudinių sodų meno paslapčių yra išmokiusi daugybę vaikų ir suaugusiųjų, daugybę žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje yra supažindinusi su šia sena unikalia lietuviška tradicija.

Jos kurtų šiaudinių sodų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Kinijos Zhejiang muziejus, gana daug Lietuvos, Italijos, Anglijos, Kanados, JAV ir kitų šalių žmonių.

2021–2023 m. V. Sniečkuvienė dalyvavo Lietuvos nacionalinio liaudies kultūros centro suburtos grupės darbe rengiant paraišką dėl šiaudinių sodų įtraukimo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

V. Sniečkuvienės ir jos vyro Arūno dėka Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus ėmė garsėti ir kaip šiaudinių sodų karalystė.


Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

• PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo sausio 25 d. iki vasario 6 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių. Vasario 8 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki vasario 20 d. 12 val.

Vasario 22 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.

Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją. Kovo 5–6 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 7 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniams rėmėjams: „Kauno tiltai“, „Bosca be alkoholio“, „Vikonda grupė“; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų