Šios ak­tua­li­jos praė­ju­sią sa­vai­tę ap­tar­tos Rau­dond­va­rio dva­re su­reng­ta­me fo­ru­me „Dar­ni Kau­no re­gio­no plėt­ra: ga­li­my­bės ir iš­šū­kiai“. Su eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų viceminist­ru Ma­riu­mi Skuo­džiu, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos atstovy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vo pa­va­duo­to­ju Ma­riu­mi Vaščega, Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to direk­to­riu­mi Au­re­li­ju­mi Da­bu­šins­ku, pro­fe­so­riu­mi Gediminu Mer­kiu ir Kau­no re­gio­no vers­lo bei po­li­ti­kos lyde­riais dis­ku­tuo­ta apie re­gio­no plėt­rą, sa­vi­val­dos tobulini­mą, in­ves­ti­ci­jas ir iš­šū­kius.

Kau­no re­gio­nas yra vie­nas spar­čiau­siai be­si­vys­tan­čių re­gio­nų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je. Po­ky­čiai pa­ste­bi­mi vi­so­se aš­tuo­nio­se – Birš­to­no, Kau­no miesto, Jo­na­vos, Kai­šia­do­rių, Kė­dai­nių, Prie­nų ir Ra­sei­nių ra­jo­nų – savivaldybė­se.

Kau­no ra­jo­nas tarp ki­tų sa­vi­val­dy­bių pa­si­žy­mi itin ak­ty­via gy­ve­na­mo­jo sektoriaus plėt­ra ir už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­mis. Pa­kau­nė­je yra net pen­kios vers­lo zonos, tarp ku­rių iš­si­ski­ria Kar­mė­la­vos se­niū­ni­jo­je be­si­plė­to­jan­ti Lais­vo­ji ekonomi­nė zo­na (LEZ). Čia vei­kia be­veik tris­de­šimt įmo­nių, Kau­no LEZ plėt­rai pa­si­rin­ko ir pa­sau­li­nio gar­so gi­gan­tės „Con­ti­nen­tal“, „Hel­la“ ir „Hol­lis­ter“. Ki­to­je vers­lo sa­lo­je – Kum­pių kai­me (Do­mei­ka­vos se­niū­ni­ja) sėk­min­gai veik­lą plė­to­ja „He­gel­mann Trans­por­te“, „Ro­valt­ra“, EWA, „Cel­sis“, „Se­nu­kų“ lo­gis­ti­kos centras, iš vi­so čia vei­kia apie 60 įmo­nių. Nau­jos įmo­nės ku­ria­si ir Gar­lia­vos, Rin­gau­dų se­niū­ni­jo­se.

Vi­lio­ja ne tik geog­ra­fi­nė pa­dė­tis

Kau­no LEZ va­do­vas Vy­tau­tas Pet­ru­žis tei­gė, kad čia jau vei­kia 24 kom­pa­ni­jos, in­ves­ta­vu­sios dau­giau kaip 634 mln. eu­rų, su­kū­ru­sios be­veik 5 tūkst. dar­bo vietų. Jo žo­džiais, in­ves­tuo­to­jus vi­lio­ja pui­ki geog­ra­fi­nė pa­dė­tis, iš­vys­ty­tas trans­por­to tink­las, pa­lan­ki in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka.

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Nes­tec­kis pa­brė­žė, kad vers­las sa­vi­val­dy­bei – svar­bus so­cia­li­nis par­tne­ris, ku­rian­tis nau­jas dar­bo vie­tas ir pa­de­dan­tis spręs­ti vie­tos bend­ruo­me­nių pro­ble­mas.

„Tai su­pras­da­mi, prieš ke­le­tą me­tų ini­ci­ja­vo­me spren­di­mą, pa­gal ku­rį nau­jos įmo­nės, ku­rio­se dir­ba dau­giau kaip pu­sė Kau­no ra­jo­ne gy­ve­na­mą­ją vie­tą deklara­vu­sių dar­buo­to­jų, tre­jus me­tus at­lei­džia­mos nuo že­mės, že­mės nuo­mos ir tur­to mo­kes­čių. Kau­no ra­jo­ne vers­lo liu­di­ji­mų kai­na – vie­na ma­žiau­sių Lietuvo­je. Pa­ly­gin­ti ma­ži že­mės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių ta­ri­fai“, – konkrečius veiks­nius įvar­di­jo A.Nes­tec­kis.

Pa­vyz­džiui, pa­grin­di­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fas 2018 m. Kau­no rajo­no sa­vi­val­dy­bė­je sie­kė tik 0,3 pro­c., ša­lies vi­dur­kis bu­vo 0,7 pro­c., o Kau­no mies­te sie­kė ir 1 pro­c. Siek­da­ma ska­tin­ti smul­kų­jį vers­lą, Kau­no ra­jo­no savivaldy­bė nu­sta­tė mi­ni­ma­lias vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas – jų vi­dur­kis sie­kia 20 eurų ir ne­vir­ši­ja 35 eu­rų.

Ša­lies vi­dur­kis yra 115 eu­rų, o Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė­je kai ku­rie vers­lo liudi­ji­mai kai­nuo­ja dau­giau kaip 500 eu­rų.

In­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas ir spar­ti vers­lo plėt­ra Kau­no ra­jo­ne kei­čia ir dar­bo rin­ką. Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų vi­ce­mi­nist­ras Ma­rius Skuo­dis, kal­bė­da­mas apie globaliza­ci­ją ir su ja su­si­ju­sius pro­ce­sus, pa­ste­bė­jo, kad ge­riau ap­mo­ka­mo darbo paieš­kos žmo­nes ver­čia įveik­ti vis di­des­nius at­stu­mus. Jo žo­džiais, Karmė­la­vo­je vei­kian­čio­je Kau­no LEZ tik apie 18 pro­c. dar­buo­to­jų su­da­ro Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jai, ki­ti va­ži­nė­ja iš kai­my­ni­nių sa­vi­val­dy­bių – Kau­no mies­to, Jonavos bei ki­tų ra­jo­nų, at­stu­mas ne­gąs­di­na ir vil­nie­čių.

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji ar­chi­tek­tė Jur­gi­ta Kal­vins­kai­tė pa­ste­bė­jo, kad vers­lo plėt­ra di­di­na trans­por­to srau­tus, triukš­mą, oro tar­šą, to­dėl bū­ti­na derin­ti vers­li­nin­kų ir ša­lia įsi­kū­ru­sių gy­ven­to­jų in­te­re­sus, rū­pin­tis, kad nepablogė­tų jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. „Kau­no ra­jo­ne yra daug gra­žios gam­tos, todėl svar­bu, kad ur­ba­ni­za­ci­ja ne­pa­da­ry­tų jai ža­los“, – dar vie­ną pro­ble­mą įvardi­jo ar­chi­tek­tė.

J.Kal­vins­kai­tė pa­ste­bė­jo, kad Kau­no ra­jo­nas iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių iš­si­ski­ria itin ak­ty­via gy­ve­na­mo­jo sek­to­riaus plėt­ra. Ypač au­ga Už­lie­džių, Do­mei­ka­vos, Ringau­dų, Rau­dond­va­rio, Gar­lia­vos apy­lin­kių se­niū­ni­jos. Da­lis nau­ja­ku­rių į Kau­no ra­jo­ną at­si­ke­lia iš Kau­no, ta­čiau ne ma­žiau jų at­vyks­ta iš Ša­kių, Jurbarko, Uk­mer­gės, Ra­sei­nių, ki­tų Lie­tu­vos vie­tų, o be­veik ket­vir­ta­da­lį su­da­ro bu­vę emig­ran­tai.

Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, Kau­no ra­jo­ne jau per­nai fik­suo­ta šiek tiek dau­giau kaip 100 tūkst. gy­ven­to­jų, o me­ti­nis pa­di­dė­ji­mas bu­vo di­des­nis nei 2,1 tūkst. gyven­to­jų. „Pa­kau­nė­je ku­ria­si jau­nos šei­mos, sta­bi­liai di­dė­ja gims­ta­mu­mas, o pa­gal gy­ven­to­jų da­lį iki 18 me­tų esa­me jau­niau­sia Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė“, – pabrė­žė J.Kal­vins­kai­tė. Ar­chi­tek­tė ne­slė­pė, kad plėt­ra ke­lia ir ne­ma­žai iš­šū­kių: rei­kia vai­kų dar­že­lių, pra­di­nių mo­kyk­lų, bū­ti­na in­ves­tuo­ti į ke­lius, par­kus, dviračių ta­kus, ki­tą inf­rast­ruk­tū­rą.

Tver­ti tvo­rų ne­ver­ta

Glo­ba­li­za­ci­ja ver­čia ieš­ko­ti nau­jų vei­ki­mo for­mų. Šia­me kon­teks­te ypač svar­bus tam­pa sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas. Kal­bė­da­mas apie Eu­ro­pos pro­ble­mas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Vaš­če­ga ra­gi­no: „Dirb­si­me kar­tu ar­ba mus su­dirbs po vie­ną.“ Jis pa­ti­ki­no, kad dar­ni plėtra, są­ži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ja ir bend­ra­dar­bia­vi­mas yra uni­ver­sa­lūs prin­ci­pai, tin­kan­tys tiek vi­sos Eu­ro­pos mas­tu, tiek ša­lies sa­vi­val­dy­bių ly­giu.

Pa­na­šias min­tis ne kar­tą yra iš­sa­kęs ir Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Valeri­jus Ma­kū­nas. Jo žo­džiais, rei­kia ne tver­ti tvo­ras, ne dirb­ti­nai kon­ku­ruo­ti, o kar­tu spręs­ti konk­re­čias gy­ven­to­jų pro­ble­mas. Ypač svar­bu su­kur­ti ge­rai funkcio­nuo­jan­čią vi­so re­gio­no trans­por­to sis­te­mą su bend­ru elekt­ro­ni­niu bi­lie­tu, siek­ti, kad tiek Kau­no, tiek Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jams bū­tų už­tik­rin­tas van­dens tie­ki­mas, ge­rai tvar­ko­mas at­lie­kų su­rin­ki­mas ir tei­kia­mos ki­tos pa­slau­gos. Keletas bend­rų su Kau­no mies­tu pro­jek­tų – dvi­ra­čių ta­kų jung­tys, bend­rų įmonių „Kau­no tvir­to­vė“ ir „Na­cio­na­li­nis žie­das“ su­kū­ri­mas, „Kau­nas ir Kau­no rajo­nas – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“ ir kt. – pa­si­tei­si­no, tad bendradarbiavi­mą ver­ta plės­ti ir ki­to­se sri­ty­se. Prii­mant bend­rus spren­di­mus, dė­me­sio cent­re tu­ri bū­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mas.

Kablelio vietos paieškos

Fo­ru­me už­si­min­ta ir apie vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skelb­tus Kau­no mies­to už­mo­jus pri­si­jung­ti Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę. Šiuos ke­ti­ni­mus pro­fe­so­rius G.Mer­kys pava­di­no oli­gar­chi­nė­mis už­ma­čio­mis.

Toks Kau­no ra­jo­no „anek­sa­vi­mas“, pa­sak moks­li­nin­ko, su­kur­tų daug ri­zi­kų, nes ur­ba­nis­ti­nė plėt­ra ga­li bū­ti vyk­do­ma ken­kiant pa­vel­dui ir gam­tai. „Gro­buo­niš­kų pa­vyz­džių jau ma­to­me Kau­ne“, – pa­ste­bė­jo jis.

Moks­li­nin­ko žo­džiais, me­cha­niš­kas te­ri­to­ri­jos pri­jun­gi­mas –  ne­de­mok­ra­ti­nis pro­jek­tas, ku­ris tar­nau­tų siau­rai in­te­re­sų gru­pei ir ne­pri­si­dė­tų prie vie­šo­sios gero­vės, de­mok­ra­ti­nės sa­vi­val­dos, tva­rios plėt­ros, gy­ven­to­jams pa­di­dė­tų mokes­čiai, su­ma­žė­tų pa­slau­gų kokybė ir prieinamumas. G.Mer­kys pa­brė­žė, kad to­kie pla­nai ga­lė­tų pa­žeis­ti LR Sei­me ra­ti­fi­kuo­tas tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas: Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­ją ir Or­hu­so kon­ven­ci­ją. Pa­nai­kin­ti Vil­niaus rajo­no sa­vi­val­dy­bę, pa­sak pro­fe­so­riaus, pra­ktiš­kai bū­tų neį­ma­no­ma, nes jo­je kom­pak­tiš­kai gy­ve­na len­kai, o tau­ti­nių ma­žu­mų te­ri­to­ri­nį in­teg­ra­lu­mą gi­na ES tei­sės ak­tai.

„Kau­nas, tu­rė­da­mas 30 pro­c. di­des­nį plo­tą nei Pa­ry­žiaus sa­vi­val­dy­bė ir tik 300 tūkst. gy­ven­to­jų (Pa­ry­žiu­je – 2,2 mln.), ne­ga­li tvir­tin­ti, kad Kau­no ra­jo­nas truk­do mies­to plėt­rai. Juk yra di­džiu­lių dyk­rų Alek­so­te, Vi­li­jam­po­lė­je“, – pa­ste­bė­jo profe­so­rius.

G.Mer­kiui keis­tai skam­ba ar­gu­men­tai, kad vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­nan­tys žmo­nės nau­do­ja­si ki­tos sa­vi­val­dy­bės inf­rast­ruk­tū­ra ir pa­slau­go­mis ir taip ne­va pa­ra­zi­tuo­ja. „Na ir kas? Juk vi­si jie Lie­tu­vos pi­lie­čiai, tu­rin­tys tei­sę nau­do­tis viešo­sio­mis pa­slau­go­mis, ne­prik­lau­so­mai nuo gy­ve­na­mo­sios vie­tos: gy­ven­ti vie­nur, o leis­ti vai­kus į jiems pa­tin­kan­tį dar­že­lį ar­ba mo­kyk­lą ki­to­je savivaldybėje, va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu ir pa­na­šiai. Tai nė­ra tik ma­no ar ta­vo bau­džiau­nin­kai“, – iro­ni­za­vo G.Mer­kys.

Pra­ne­ši­me „Lie­tu­vos žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės: pa­lik­ti ne­ga­li­ma nai­kin­ti. Kur dėsime kab­le­lį?“ G.Mer­kys pa­brė­žė, kad žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės nė­ra uni­ka­lus, tik Lie­tu­vai bū­din­gas reiš­ki­nys. „Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je to­kių – be­ga­lė ir nie­kas ne­sku­ba jų nai­kin­ti, nes daž­niau­siai jos kles­ti“, – tei­gė ne vie­nus me­tus Vokietijos uni­ver­si­te­tuo­se dir­bęs profesorius.

Lie­tu­va, G.Mer­kio žo­džiais, Eu­ro­po­je iš­si­ski­ria ne­vie­no­do dy­džio savivaldybėmis, kur vie­nai sa­vi­val­dy­bei ten­kan­tis vi­du­ti­nis gy­ven­to­jų skai­čius nuo­lat ma­žė­ja. Ne­vie­no­do dy­džio ir se­niū­ni­jos: kai ku­rio­se gy­ve­na vos ke­li šimtai gy­ven­to­jų, o štai Kau­no Ši­lai­nių se­niū­ni­jo­je jų yra net 56 tūkst.

„Lie­tu­vos gy­ven­to­jai tu­ri aki­vaiz­džiai ne­vie­no­das ga­li­my­bes nau­do­tis viešosiomis pa­slau­go­mis, ir tai prieš­ta­rau­ja Eu­ro­pos sa­vi­val­dos char­ti­jai. Be to, ša­lis iš­lie­ka vie­na la­biau­siai cent­ra­li­zuo­tų ES – il­gai­niui su­ny­ko ap­skri­tys, iš kurių li­ko tik pa­va­di­ni­mai“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Jo nuo­mo­ne, da­bar rei­kia gal­vo­ti ne apie tai, kaip me­cha­niš­kai su­jung­ti administ­ra­ci­nius vie­ne­tus, o stip­rin­ti re­gio­nų sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mą ir kur­ti op­ti­ma­lų sa­vi­val­dos mo­de­lį – gal­būt jis ga­lė­tų bū­ti ke­lių pa­ko­pų kaip Lenkijo­je ar­ba Vo­kie­ti­jo­je. „Žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių nai­ki­ni­mo idė­ja yra ei­li­nis burbu­las, jei kas no­ri tuo už­siim­ti – nu­si­lauš dan­tis“, – pro­gno­za­vo G.Mer­kys.

Komentaras

Min­dau­gasSin­ke­vi­čius

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas 

Kal­bant apie pa­slau­gų tei­ki­mą gy­ven­to­jams glo­ba­li­za­ci­jos ir di­de­lės mig­ra­ci­jos są­ly­go­mis, sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas įgau­na vis di­des­nį vaid­me­nį. Žmonės ta­po la­bai mo­bi­lūs, di­dė­ja grei­čiai, trum­pė­ja at­stu­mai, vis la­biau populia­rė­ja nuo­to­li­nis dar­bas. Ste­bė­da­mas si­tua­ci­ją Kau­no re­gio­ne, ma­tau didžiu­lius po­ky­čius. Žmo­nės ju­da iš vie­nos sa­vi­val­dy­bės į ki­tą, vie­no­je gy­ve­na, ki­to­je dir­ba, dar ki­tur il­si­si. Kau­no mies­tas, Kau­no ra­jo­nas, Jo­na­va, Birš­to­nas, Kė­dai­niai, Prie­nai, Kai­šia­do­rys – vis­kas su­si­py­nę. To­dėl bū­ti­na dis­ku­tuo­ti apie bend­rą re­gio­no trans­por­to sis­te­mą, elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą, ki­tų pa­slau­gų tei­ki­mą gyven­to­jams.

Žmo­nėms nė­ra svar­bios sa­vi­val­dy­bių ri­bos, svar­bu, ko­kias pa­slau­gas jie gau­na, kaip kei­čia­si jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Dar svar­bu, kad kul­tū­ros, švie­ti­mo, me­di­ci­nos ir ki­tas būtiniau­sias pa­slau­gas žmo­nės gau­tų vie­to­je. Ne tik me­ga­po­lių, bet ir ne­di­de­lių mies­te­lių, kai­mų gy­ven­to­jai tu­ri tei­sę gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Tam ir rei­kia sa­vi­val­dos, ku­ri bū­tų ar­čiau žmo­gaus.

La­bai abe­jo­ju, ar cent­ra­li­za­ci­jos di­di­ni­mas pa­dės spręs­ti pro­ble­mas,nes liks apnuo­gin­ti pa­kraš­čiai, dar la­biau mer­dės re­gio­nai, di­dės skur­das. O juk pa­gal pa­ja­mų ne­ly­gy­bę ir so­cia­li­nę at­skir­tį esa­me ES dug­ne.

Džiaugiuosi, kad šias opias pro­ble­mas ma­to iš­rink­ta­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, ku­ris kal­ba apie bū­ti­ny­bę gai­vin­ti re­gio­nus. Savival­da yra de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės pa­grin­das, ku­ris tu­ri bū­ti ska­ti­na­mas ir plė­to­ja­mas. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms pri­skir­ta daug funk­ci­jų, bet jos tu­ri per­ne­lyg ma­žai ga­lių. Per tris de­šimt­me­čius ne­su­ge­bė­jo­me iš­gry­nin­ti ir op­ti­ma­laus savival­dos mo­de­lio. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad si­tua­ci­ją rei­kia keis­ti, ir kuo grei­čiau.

Žo­dis „nai­kin­ti“ skam­ba at­gra­siai, man daug la­biau pa­tin­ka žo­dis „kur­ti“. Kal­bant apie ad­mi­nist­ra­ci­nę re­for­mą, šian­dien rei­kė­tų pa­si­telk­ti eks­per­tus, pa­si­nau­do­ti ge­rą­ja pa­sau­lio pa­tir­ti­mi, kū­ry­biš­kai ieš­ko­ti op­ti­ma­laus sa­vi­val­dos mo­de­lio. Mecha­niš­kas dvie­jų sa­vi­val­dy­bių su­jun­gi­mas, neat­siž­vel­giant į spe­ci­fi­ką, o tik sie­kiant pa­ge­rin­ti sta­tis­ti­nius ro­dik­lius, ga­lė­tų tu­rė­ti ne­prog­no­zuo­ja­mų pa­da­ri­nių. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl rei­kė­tų nai­kin­ti ge­rai vei­kian­čią sa­vi­val­dy­bę? Tai bū­tų primity­vu ir neat­sa­kin­ga.

Daž­niau­siai prie­mies­čių sa­vi­val­dy­bė­se ku­ria­si vi­du­ri­nė kla­sė – vers­lūs, didesnes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės, to­dėl to­kias sa­vi­val­dy­bes so­cio­lo­gai dar va­di­na la­ši­nių dir­žu. Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vos žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės yra la­bai nevie­no­dos. Kau­no, Klai­pė­dos ir Vil­niaus ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se gy­ven­to­jų skaičius di­dė­ja, o ki­tur, pa­vyz­džiui, Aly­taus ra­jo­ne, de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja prastėja. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie in­ves­ti­ci­jas, gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ro­dik­lius.

Šian­dien rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie tai, kaip su­jung­ti vie­ną ar ke­lias sa­vi­val­dy­bes, o iš es­mės dis­ku­tuo­ti apie sa­vi­val­dos re­for­mą. Apie ad­mi­nist­ra­ci­nę re­for­mą rei­kia dis­ku­tuo­ti na­cio­na­li­niu ly­giu. Pir­miau­sia pri­va­lo­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą: ko­kios sa­vi­val­dos mums rei­kia, koks mo­de­lis ge­riau­siai tar­nau­tų Lie­tu­vos žmo­nėms?