Tradiciškai priimta pirmąsias šimtą dienų nekritikuoti stojusiųjų prie valdžios vairo, leisti jiems apsiprasti su naujomis pareigomis, įsibėgėti. Tačiau Š.Šukevičius sutiko, kad jam tokia praktika nebūtina. Jaunas ir energingas vadovas jau turi nemažai patirties: prieš tai Š.Šukevičius dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoju, o Kauno rajono savivaldybės administracijoje eiti įvairias pareigas tenka daugiau kaip 10 metų.

Apsispręsti buvo nelengva

– Kaip skiriasi atsakomybė dirbant administracijos direktoriaus pavaduotoju ir direktoriumi?

– Skiriasi iš esmės. Būdamas administracijos direktoriaus pavaduotoju kuravau tik kelias sritis, o direktorius atsakingas už visas.

– Ar šis karjeros šuolis buvo netikėtas?

– Į Kauno rajono savivaldybę atėjau dar besimokydamas, siekdamas magistro laipsnio. (Š.Šukevičius tuomečiame Lietuvos žemės ūkio unversitete yra įgijęs ekonomikos bakalaurą ir Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigęs verslo vadybos magistro studijas). Maniau, kad įsidarbinsiu laikinai, tačiau pasilikau ilgiau. Dirbau Ekonomikos skyriaus vyriausiuoju specialistu, po to teko paragauti seniūno duonos. Trejus su puse metų vadovavau Karmėlavos seniūnijai. Po ankstesnių savivaldos rinkimų meras Valerijus Makūnas pasiūlė ateiti į komandą, tapau Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, o po pastarųjų rinkimų – administracijos direktoriumi. Abu kartus buvau išrinktas į tarybą, tačiau mandato atsisakiau, nes manau, kad esu reikalingas vykdomojoje valdžioje. Neslėpsiu, padėjo ir mero padrąsinimas, palaikymas, jo lyderystės pavyzdys.

Atsakomybės daug, tačiau jaučiu džiaugsmą, galėdamas prisidėti prie vykstančių pokyčių

– Ar lengvai priėmėte tokį sprendimą?

– Tarybos nario mandato atsisakymas buvo sudėtingas sprendimas, nes nesinorėjo nuvilti žmonių lūkesčių ir prarasti jų pasitikėjimo. Vis dėlto manau, kad mano patirtis naudingesnė dirbant administracinį darbą, nes čia įgyvendinami konkretūs žmonių lūkesčiai. Nutiestas dviračių takas, išasfaltuotas kelias, įrengtas parkas, atnaujintas stadionas arba mokykla – viso to reikia bendruomenėms. Kauno rajonas auga, gražėja. Smagu, kad mūsų krašte kuriasi jaunos šeimos. Atsakomybės daug, tačiau jaučiu džiaugsmą, galėdamas prisidėti prie vykstančių pokyčių.

Laipsniškai kilti naudinga

– Ar atliekant dabartines pareigas padeda tai, kad karjeros laiptais kopėte nuosekliai, laiptelis po laiptelio?

– Žinoma. Ekonomikos skyriuje dirbau prie projektų. Tai buvo ne vien investicijų planavimas, teko susidurti su statybų, urbanistikos reikalais, viešaisiais pirkimais. Dirbamas seniūnu artimiau susipažinau su čia gyvenančių žmonių lūkesčiais ir problemomis. Kauno rajone yra 25 seniūnijos ir visos jos – labai skirtingos. Ne išimtis ir Karmėlavos seniūnija, kuri ir pati yra daugialypė, todėl gyventojų problemos labai įvairios. Laikas bėgo, viskas pamažu keitėsi. Dabar ši seniūnija garsėja rekordinėmis verslo investicijomis, ypač sparčiai plečiasi Laisvoji ekonominė zona, tarptautinis oro uostas. Kartu su verslo plėtra gyventojams atsiranda tam tikrų nepatogumų: didėja transporto srautai, triukšmas, oro tarša. Visas šias problemas reikia spręsti.

– Ką pavyko nuveikti dirbant Karmėlavos seniūnu?

– Klausiate, kokius nuopelnus turėčiau prisiimti? (Juokiasi – red. pastaba). Apie tai negalvojau, tiesiog stengiausi dirbti savo darbą. Manau, kad man sekėsi, nes per savivaldos rinkimus didžiausio palaikymo sulaukiau Karmėlavoje. Pradėjus dirbti Karmėlavos seniūnu, pirmiausia reikėjo išgryninti problemas, sutvarkyti komunalinį ūkį, numatyti strategiją. Visuomenės poreikiams paėmę kelis žemės sklypus, įrengėme vaikų žaidimo aikštelių. Pradėjome rekonstruoti gatves. Padėjome pamatus jau įgyvendintiems arba šiuo metu tebevykdomiems projektams. Seniūnui labai svarbu klausytis bendruomenės balso, nebijoti prašyti pagalbos – tada viskas juda į priekį.

– Ką manote apie garsiuosius Karmėlavos cepelinus?

– Tai geriausi cepelinai, tokie pat skanūs, kaip gaminti mamos. Turbūt dėl to dažnam Karmėlava asocijuojasi su cepelinais. (Juokiasi – red. pastaba).

– Ar teko gilinti pažintį ir su kitomis seniūnijomis?

– Dirbant administracijos direktoriaus pavaduotoju, veiklos baras gerokai prasiplėtė: teko susipažinti su visų 25 seniūnijų problemomis. Kauno rajonas – ne tik didelis, atokiausias seniūnijas čia skiria net 100 km, bet ir išskirtinis dėl sparčiai augančių priemiestinių gyvenviečių ir labiau nutolusių kaimų. Kiekviena vietovė turi savų problemų. Priemiesčiuose trūksta vaikų darželių, o kaimiškosiose vietovėse – vandentiekio, kanalizacijos, reikia atnaujinti mokyklas, išlaikyti kultūros centrus, čia daugiau socialinės atskirties.

– Kuriuo iš nuveiktų darbų labiausiai džiaugiatės?

– Savivaldybės darbas – komandinis, todėl galiu pasidžiaugti, kad pavyko įgyvendinti 95 proc. įsipareigojimų, kad didesnių ar mažesnių darbų atlikome visose seniūnijose. Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno, todėl žmonės labiausiai reaguoja į tai, kas vyksta jų kaime arba miestelyje. Pavyzdžiui, čekiškiečiams neaktualu, kad Užliedžių seniūnijoje išasfaltuota gatvė, tačiau jie džiaugiasi rekonstruota Prano Dovydaičio gimnazija. Tikimės, kad per šią kadenciją atliktų darbų sąrašas bus dar ilgesnis.

– Kuri seniūnija arčiausiai prie širdies, kuriai jaučiate daugiau sentimentų?

– Kiekviena seniūnija – savita, savaip graži ir miela. Galėčiau vardyti visų 25-ių pranašumus ir trūkumus, tačiau skirstyti į labiau ir mažiau mylimas būtų neteisinga, nes visur gyvena žmonės ir visų problemos vienodai svarbios.

Kelionėse semiasi idėjų

– Ką esmingesnio per beveik šimtą dienų naujame darbe jau pavyko nuveikti?

– Šiuo metu tobuliname gyventojų aptarnavimo sistemą. Tai ankstesnio administracijos direktoriaus Antano Nesteckio iniciatyva, kurią tęsiame. Džiaugiuosi, kad savivaldybėje jau įgyvendinome vieno langelio principą, stengsimės jį įdiegti ir seniūnijose, kad žmonėms nereikėtų važinėti į miestą. Kai kuriuos dokumentus jie ir dabar gali palikti seniūnijoje, tačiau norime, kad aptarnavimas būtų aukštesnio lygio: gyventojai galėtų pasikonsultuoti telefonu, kad būtų platesnis paslaugų spektras.

– Ar esate skaičiavęs, kiek kartų per dieną tenka pasirašyti įvairius dokumentus? Ar nuo parašo raitymo netinsta pirštai?

– Būsiu atviras – neskaičiavau, bet tikrai daug. Laimei, savivaldybėje veikia dokumentų valdymo sistema (DVS), leidžianti ant dokumentų dėti elektroninį parašą. DVS taupo laiką, nes tereikia paspausti kompiuterio klavišą. Pirštai neištino, tačiau parašas išties pasikeitė. Kai dažnai jį tenka dėti, parašas kinta, tampa vis paprastesnis.

– Kokie svarbiausi darbai numatyti šiemet?

– Vienas svarbiausių prioritetų – švietimas. Esame pasiryžę atnaujinti visas ugdymo įstaigas. Tai daug lėšų reikalaujanti sritis, tačiau kai kalbame apie švietimą, mes kalbame apie Lietuvos ateitį. Raudondvaryje atnaujintose buvusio Žemės ūkio inžinerijos instituto patalpose įsikurs ne tik pradinė mokykla, bet ir Garliavos meno mokyklos filialas. Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis taip pat bus atnaujintas, jame liks tik darželinukai. Rugsėjo 1-ąją buvusiame studentų bendrabutyje Akademijoje duris atvers pradinė mokykla. Šiemet turėtume užbaigti Neveronių gimnazijos, Linksmakalnio bei Garliavos mokyklų stadionų rekonstrukciją, pradėsime Ilgakiemio darželio atnaujinimo darbus.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Nelabai aš turiu to laisvalaikio (Juokiasi – red. pastaba). Mėgstu keliauti ne tik po Kauno rajoną, bet ir po Lietuvą, kitas šalis. Turėdamas laisvo laiko, užsiimu kelionių planavimu. Būtent jos pamėtėja naujų idėjų. Nuvažiavus į kitą rajoną, iš karto atkreipiu dėmesį į gatvių apšvietimą, ar nušienauta žolė, kaip išspręsti tam tikri infrastruktūros klausimai, ką iš to, ką pamačiau, būtų galima įgyvendinti Kauno rajone. Tai tapo it kokia profesine liga. (Juokiasi – red. pastaba).