"Štai ši pluoštinė juka pas mane auga jau šešiolika metų. Šiemet ji itin gausiai žydi – gal todėl, kad per prabėgusį laiką išmokau įsiklausyti į šio gan įnoringo augalo poreikius, – džiaugėsi kaunietė ir pasidalijo gėlės auginimo ypatumais. – Svarbiausia – šilta, apsaugota nuo vėjų sodybos vieta pietų pusėje. Jukai nebaisi sausra, tačiau jai labai nepatinka augti įmirkstančiame nuo lietaus ar polaidžio vandens dirvožemyje. Todėl ją auginu drėgmei laidžiame dirvožemyje, kiek aukštėliau nei kiti augalai."

Artinantis žiemai, moteris aplink juką įkala keturis kuoliukus ir juos apvynioja trigubu daržo plėvelės sluoksniu. "Tokios žieminio būsto sienos kvėpuoja, o ant kuoliukų įtvirtinu polietileno plėvelę, kuria dengiami šiltnamiai. Toks polietileno stogas patikimai saugo juką nuo vėlyvo rudens lietaus, šlapio sniego", – teigė augintoja.

Z.Griciuvienės patirtį papildė Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Oranžerijos vadovė dr. Judita Varkulevičienė, pažymėjusi, kad suaugusias jukas reikėtų patręšti pavasarį žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Šis puošnus augalas dauginasi atžalomis. Antroje vasaros pusėje (iki rugpjūčio vidurio) jas galima nupjauti ir sodinti į lengvą žemę, kad įsišaknytų. Žinoma, galima užsiauginti juką ir iš sėklų, kurios sudygsta per mėnesį. Sėti geriausiai į vazoną, kurį žiemai reikėtų įkasti į žemę, o pavasarį augalą persodinti į dirvą.

Beje, specialistų nuomone, juka yra dominuojantis augalas. Tikras individualistas. Gali padėti droviems, baikštiems žmonėms, bet visai netinka cholerikams.