– Kaip mokslo metams pasiruošė mokyklos vadovai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), mokiniai?

– Laukia įdomus rugsėjis ir įdomus mokslo metų sezonas. Repeticija buvo praeitais metais, kai, paskaitę teisės aktus, operacijų vadovo nurodymus, buvome šokiruoti, kaip reikės dirbti. Tam tikra prasme šiais metais jau turime įprotį. Žinome, kaip dirbti kontaktiniu būdu, kaip valdyti srautus, pereiti į nuotolinį, izoliuoti klasę ar dirbti hibridiniu būdu. Mokyklos žino įvairių būdų organizuoti mokymosi procesą. Šis rugsėjis bus labiau prognozuojamas, labiau įprastas. Turėtų nelikti tuščių mokyklų, gali pavienės klasės izoliuotis, mokytojai, bet siekiamybė, kad nebūtų uždarytų mokyklų. Tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Mes žinome rodiklius, pagal kuriuos reikia orientuotis: kiek užimta lovų ligoninėse, intensyviosios terapijos lovų, ar sveikatos apsaugos sistema jau pasiekė galimybių ribą. Tokiu atveju gali vėl būti nuotolinis mokymas. Pamatę pirmąjį operacijų vadovo tekstą šiais metais, mokyklų vadovai labai prašė komunikacijos. Išsakėme savo pastebėjimus ir žadėjo, bendrai dirbant su SAM ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kad į mūsų pastabas bus sureaguota.

dr. Dainius Žvirdauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokios tos pastabos? Nes tvarka numatyta ir patvirtinta ŠMSM, kol jos nekoreguos epidemiologinė situacija. Kokie jūsų siūlymai, kas neįtiko?

– Mes esame vadovai ir vykdytojai, todėl negalime nepaklusti. Mes vykdysite tiek, kiek galėsime. Turėjome pastabų dėl srautų valdymo, dydžio, dėl paties proceso organizavimo. Tiek savivaldybė, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėtų reaguoti į mokyklos pagalbos šauksmą. Kiekviena mokykla unikali.

– Kokie gali būti pagalbos šauksmai?

– Jeigu matome, kad reikia valdyti srautus, bet niekaip nepavyksta sudėlioti jų, surasti atskirų erdvių, įeigų, sanitarinių mazgų, kabinetų, tada pagalbos kreipsimės į savivaldybę, NVSC. Didmiesčių mokykloms, kur didelė mokinių koncentracija, bus sudėtinga vykdyti nurodymus.

– Tai tikriausiai mažai liečia mokinius ir jų tėvelius. Jiems aktualiausia dėl kontaktinio mokymo. Blogiausiu atveju į nuotolinį mokymą grįžtų 5–11 klasių moksleiviai, bet pradinukai, ikimokyklinukai ir abiturientai bet kokiomis sąlygomis eis į pamokas kontaktiniu būdu.

– Įsivaizduoju, kad įmanoma tai padaryti, nes praėjusių metų patirtis rodo, jog kaupinių metodas užkardydavo tolesnį viruso plitimą. Po nustatytų atvejų visa klasė izoliuodavosi dvi savaites.

– Dabar sakoma, kad, net jei ir bus nustatytas koronaviruso atvejis, visa klasė neturės izoliuotis, bus tiriami ryšiai, kontaktai.

– NVSC darbuotojai jau turi patirties, atlieka epidemiologinius tyrimus. Mokyklų darbuotojai rašo detalius paaiškinimus ir bus nustatyta, kuris kontaktas artimas, kuris – ne. Ar visa klasė turi izoliuotis, ar dalis. Gali būti prasirgusių, turinčių antikūnų. Labai svarbu tartis ir kalbėti, palaikyti tarpusavio pasitikėjimą. Šiuo metu nereikia nė vieno smerkti, o taktiškai ir mandagiai kalbėtis – ir vadovams, ir mokytojams, ir tėvams, mokiniams.

– Teko girdėti, kad yra tėvelių, kuriems šeimos advokatai, ruošiantis vaikų testavimui, surašo raštus, kuriuose iš anksto užkardomas testavimas.

– Teko girdėti. Jaučiamas visuomenės ir švietimo bendruomenės įsitempimas, bet mes, vadovai, raginame neaštrinti dalykų. Turime komunikuoti su įvairias nuomones turinčiais asmenimis. Esamomis priemonėmis valdyti situaciją. Jeigu mokiniai mokosi ir eina kontaktiniu būdu, jei kažkas iš šeimos narių suserga, informacija ateina, vyksta epidemiologinis tyrimas, tam mokiniui rekomenduojama, jei ir nejaučiame požymių, likti namuose ir mokytis iš namų. Kalbama, kad visi nori išvengti hibridinio ugdymo. Manau, kad tai utopija. Jis vyko ir vyks, kita kalba dėl jo kokybės . Didžioji dalis mokyklų organizavo hibridinį ugdymą. Mokytojas tampa proceso vadybininku, nes daug reikia bendrauti ir su klasėje esančiais mokiniais, ir namuose. Kalbant apie kokybe, norint hibridiniu būdu organizuoti mokymą, reikia geros įrangos. Tai vyksta palaipsniui. Iš kiekvienos klasės buvo mokinių, kurie neateidavo į mokyklą dėl vienos, ar kitos priežasties, o dabar jų bus dar daugiau. Yra diskusijų dėl kaukių dėvėjimo.

– Ar yra rekomendacijų, jeigu tėvai teigia, kad jų vaikas kaukės nedėvės? Nes, jei tėvai atsisako testuoti vaiką, jis vis dar gali eiti į mokyklą.

– Manau, tokių atvejų bus. Mes, mokyklos, sieksime, kad reikalavimai būtų įvykdyti. Galbūt yra alergiškų ar turinčių kvėpavimo sutrikimų. Tam reikia gydytojo pažymos. Kiekvieną atvejį reikėtų spręsti individualiai, kalbėtis su teisėtais globėjais, tėvais, vaiku. Pernai gal buvo kaukių ir skydelių stygius, dabar jo nėra. Jei kaukė sušlampa, kiekvienoje klasėje yra naujų, todėl galima pasikeisti. Ko gero, tokių atvejų bus, bandysime bendrauti.

– Jūsų nuomone, kokios buvo pagrindinės praėjusių mokslo metų blogybės?

Pagrindinė blogybė – atgalinio ryšio stoka.

– Pagrindinė blogybė – atgalinio ryšio stoka. Net keliose tarptautinėse konferencijose teko klausyti pranešimų dėl akademinio sąžiningumo stokos. Mes manėme, kad tik pas mus vaikai nesąžiningi, moka sukčiauti, bet ir Europos valstybėse nuotoliniu būdu besimokantys vaikai nusirašinėdavo, paslėpdavo savo nemokėjimą.

– Kokius esminius momentus tėvams reikia žinoti apie mokslo metus?

– Pirkite aprangą, pratybų sąsiuvinius, vadovėlius. Esant galimybei, jei vaikui daugiau nei dvylika metų, pasvarstykite, ar neverta vakcinuotis. Jau didelė Lietuvos ir pasaulio žmonių dalis pasiskiepiję. Stenkitės, kad vaikas laikytųsi asmeninės higienos, turėtų kaukę (jei neturės, duosime papildomai), kad laikytųsi socialinio atstumo. Labai svarbu kiekvieno asmens sąmoningumas. Jei gerbiame aplinką, tai dabar mes turime būti dar atsakingesni, nes nuo kiekvieno iš mūsų elgesio priklauso, kaip seksis kitiems. Esame stiprūs, kiek yra stipri mūsų silpniausia grandis. Negalime siaurai žiūrėti į esamą situaciją. Jei kokia problema, iškart kaltas vadovas, bet juk kiekviena mokykla unikali, turime vertybių, įsitikinimų, kultūrinių požymių. Vienoje bendruomenėje sąmoningumas

aukšto lygio ir net nereikia kalbėti ar raginti, kitur gal į tai nekreipia dėmesio, o už visus padarinius, dėl vieno ar kito asmens neatsakingo elgesio, atsakys visa klasė, srautas. Kartais net nepakanka atsakingumo, gal asmuo užsikrės autobuse. Labai svarbi nuoširdi, įvairių lygių – ir horizontalioji, ir vertikalioji – komunikacija.

– Ar jus girdi SAM?

– Nebūtų susitikimo, jei negirdėtų. Jie žino dar daugiau, pas juos suplaukia nacionaliniai, globalūs duomenys, o mes žiūrime iš savo patirties ir žinių. Komunikacija, manau, įvyko, dabar labai intensyvus teksto derinimas, bus korektūrų.

– Rugsėjo mėnuo dar turbūt bus neapibrėžtas?

– Jis apibrėžtas labai aiškiai. Operacijų vadovo nurodyta, kad srautai turi nesimaišyti. Jo dydis negali viršyti 100 mokinių, jei yra paralelinių gimnazijos klasių – 120–130. Didesnių problemų kyla dėl sanitarinių mazgų, maitinimo, įeigų. Jei tokias užduotis duotume profesionaliems programuotojams, kad sukurtų algoritmus, – jie užtruktų pusę metų, o mums reikia čia ir dabar. Mes turime įveikti bet kurią užduotį. Ši pandemija ne tik medicininis, epidemiologinis, bet ir socialinis eksperimentas. Lietuva – viena iš pirmųjų šalių, kuri kalbėjo, kad reikia skiepyti mokytojus. Mes buvome prioritetinėje grupėje ir tai parodo valstybės požiūrį į mūsų profesiją. Pedagogo darbas yra labai svarbus valstybei.

– Kaip mokytojai reagavo į galimybę skiepytis?

– Galime drąsiai didžiuotis, kad bendrai Lietuvoje yra paskiepyta virš 80 proc. mokytojų. Tarp 20 proc. nemaža dalis turi individualių medicininių indikacijų, dėl kurių negali skiepytis. Praėjusios savaitės duomenis, dėl įsitikinimų yra 15 proc. nesiskiepijusiųjų. Po rugsėjo, manau, jų liks 5 proc.