Europos Parlamentas (EP) pritarė mūsų šalies atstovo pasiūlymui neteikti mokinių maitinimui produktų, kuriuose yra kai kurių maisto priedų.

Kas yra sveika

Maisto produktai su skonio stiprikliais, žymimais kodais E – nuo E620 iki E650, – negali būti tiekiami mokykloms pagal vaisių, daržovių ir pieno programas. Tokį sprendimą priėmė EP.

Vaisių, daržovių ir pieno tiekimo mokykloms programos yra skirtos skatinti sveikų vaikų mitybos įgūdžių formavimą, remiant vaisių, daržovių ir pieno tiekimą į vaikų darželius bei mokyklas.

Programos veikia ir Lietuvoje, jose dalyvauja apie 80 proc. šalies švietimo bei ugdymo įstaigų. Kartą per savaitę šalies ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų pradinių klasių mokiniai gauna pieno bei jo produktų, daržovių, vaisių. Tai skirta ne tiek mitybai, kiek pristatyti, kas yra sveikas maistas, ir skatinti jį vartoti.

Mūsų šalies idėja

Pasiūlymą, skirtą apriboti nesveiko maisto plitimą, EP pateikė Lietuvos atstovas Bronys Ropė.

"Naujoji vaisių, daržovių ir pieno tiekimo programa skatins vartoti vietinius produktus, didins vaikų žinias apie maisto kilmę. Džiaugiuosi, kad man pavyko įtvirtinti ir vieną esminį principą – neleisti ES lėšomis finansuoti nesveikų priedų turinčio maisto", – pabrėžė B.Ropė.

Anot jo, skonio stiprikliai skirti didinti apetitą. Dėl to maisto suvalgoma daugiau, netgi nutunkama. B.Ropė EP pasiūlė remti ne skonio stipriklių, o sveikų produktų gamintojus, žemdirbius.

"Cukrų, druską iš vaikų maitinimo programų jau išbraukė, todėl pasiūliau pataisą dėl E priedų. Austrai norėjo, kad vaikams būtų tiekiama kakava, šokoladinis pienas, bet EP didžiąja balsų dauguma tam nepritarė. Kakava nėra žalinga, bet joje daug cukraus", – aiškino B.Ropė.

Rūpinasi gimnazijos pedagogai

"Mes pagal pieno ir vaisių bei daržovių programas produktų negauname, nes mūsų mokykloje nėra pradinių klasių", – paklausta apie vaikų maitinimą pagal šias programas atsakė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė Irena Kašienė.

Pedagogė pabrėžė, kad gimnazijoje skiriama daug dėmesio sveikam moksleivių maitinimui. Tuo rūpinasi ne tik administracija, bet ir gimnazijoje dirbanti visuomenės sveikatos specialistė.

"To, kas nesveika, mūsų valgykloje nebūna, nors vaikams norėtųsi ir traškučių, ir kitokių produktų. O kai jų nėra, tai ir nereikia", – pastebėjo I.Kašienė.

Gimnazijos valgykloje su malonumu valgo ir ji pati, ir mokytojai. Pedagogai kartais netgi stebisi, kaip galima pagaminti taip skaniai be jokių priedų.

Vieno obuolio negana

Kauno Varpelio pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ligita Zakarauskienė patvirtino, kad mokykla gauna maisto produktų pagal pieno ir vaisių bei daržovių programas, tačiau tai, anot jos, nieko gero.

"Gauna vaikai per savaitę po vieną obuolį. Tai kas iš to? Kartą atvežė tokio dydžio morkų, kad vaikams nė neapžioti. Nežinau, kas tokias dideles gali valgyti. Iš pradžių, kai buvo pradėtos taikyti programos, buvo daug geriau", – skundėsi L.Zakarauskienė.

Ji patvirtino, kad mokykla gauna ir po mažą indelį jogurto vienam vaikui, bet ne visi jį suvalgo mokykloje. Kai kurie mokiniai nešasi namo. Vaikai, anot mokyklos atstovės, norėtų vaisių sulčių, bet jų pagal programą nepriklauso.

Skirta 230 mln. eurų

Europos Komisija siūlo sujungti dvi anksčiau egzistavusias vaisių ir daržovių bei pieno tiekimo programas į vieną. Joje didelis dėmesys bus skiriamas trumposioms maisto tiekimo grandinėms, įtvirtinus siekį, kad visų pirma parama būtų skiriama vietinių gamintojų produkcijai.

Tikimasi, kad sujungus abi programas sumažės administracinė našta, o jai skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau. Dėl galutinio teisės akto projekto dar vyks trišalės derybos tarp EP ir Tarybos.

Iki šiol abejose programose dalyvavo beveik visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę, Suomiją ir Švediją. Beje, kai kuriose šalyse programose dalyvauja tik 20–30 proc. mokyklų.

Iš viso produktus pagal programas vartoja 8 mln. moksleivių iš 54 tūkst. mokyklų. Metinis programos biudžetas siekė 230 mln. eurų.