Daugelį metų šalia Eigulių daugiabučio ošusi gražuolė eglė virto malkomis. Dailiai nuaugusiame medyje mėgdavo čiulbėti paukščiai, jis narsiai atlaikė baisiają 2010-ųjų vasaros vėtrą. Nepaisant to, sveiką medį šiandien paguldė pjūklas – dėl to, kad valdininkams jis pasirodė „negražus", o pirmo aukšto gyventojai pernelyg užstojo šviesą.

Nupjovė sveiką medį

„Turime leidimą ne tik nupjauti eglę, bet ir nugenėti tris ąžuolus, šermukšnį“, – rodydamas Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus raštą, šįryt aiškino darbus atliekančios įmonės „Irgita“ atstovas Algirdas Pociūnas. 

Į savivaldybę kreipėsi pirmame šio penkiaaukščio aukšte gyvenanti moteris, kuri pasiskundė, kad vasarą, kai medžiai sulapoja, į jos butą patenka mažiau šviesos. Jai neįtiko kitų gyventojų argumentas, kad žemutiniuose aukštuose visada būna mažiau šviesos, o medžiai auga bent už šešių metrų nuo namo, jų šakos neturi nė mažiausios galimybės pasiekti langų.

„Suprasčiau, jei būtų pjaunami paliegę medžiai, realiai keliantys grėsmę praeivių ar namo gyventojų saugumui. Tačiau tokio pavojaus šiuo atveju tikrai nebuvo. Nukirsta eglė buvo išvaizdi ir tvirta, – sprendimu užsimoti prieš medžius pasibaisėjo kita namo gyventoja. – Pažiūrėjus pro langą širdis džiaugdavosi, kai šakose matydavau zylutes ar kėkštus, kurie čia atlėkdavo palesti uogų".

Moterį nustebino tai, kad šalia namo raudonai paženklinti beveik visi medžiai – vadinasi, jie jau buvo ar dar bus nugenėti, o gal net kertami. Šiandien jai teko įkalbinėti darbininkus nepjauti ąžuolo šakos, šalia kurios pritvirtintas inkilas.

Grožio standartai

„18 cm skersmens paprastoji eglė buvo nukirsta dėl to, kad buvo negraži, pašalinta daug apatinių šakų, ir ji augo šalia šermukšnio, stelbė jį. Be to, spygliuočiai medžiai nėra genimi", – aiškino Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ovidijus Petrulis.

Ar tai reiškia, kad mirtis laukia ir kitų medžių, kurių apatinės šakos jau buvo ar dar bus amputuotos, nes jos neatitiks valdininkų grožio standartų?

Paklausus, kas išraus kaip didelę žaizdą paliktą eglės kelmą, „Irgitos“ darbininkai gūžtelėjo pečiais: „Niekas, jis liks, kol supus".

Kaip davė leidimą?

Gyventojų nuomonės neklausiama ir medis nukertamas, jeigu jis yra nudžiūvęs, nuvirtęs, apdegęs, išpuvęs, pavojingai pasviręs, auga per arti namo. Šis atvejis buvo kitoks.

„Dėl medžių kirtimo, kurie auga toliau nei penki metrai nuo namo sienos, prašome didesnės pusės namo gyventojų sutikimo", – tvirtino O. Petrulis.

Tačiau šįkart gautas vos penktadalio namo gyventojų sutikimas. Savivaldybės teigimu, raštą buvo pasirašę Sukilėlių pr. 93 namo vienos laiptinės 15 butų gyventojai, o daugiabutyje iš viso yra penkios laiptinės. Maža to, kyla įtarimų, kad net tie parašai buvo surinkti ne visiškai teisėtai. 

„Pas mus užėjo kaimynė, kai aš ir vyras buvome darbe. Duris atidariusiai dukrai ji pasakė, kad reikia pasirašyti raštą, jog sutinkame, kad prie namo būtų sodinami medžiai. Dukra, būdama dar labai jauna ir nepatyrusi, neskaitė, kas ten parašyta, pakluso ir pasirašė, – pasakojo įvykio liudininkė. – Šį rytą ji, kaip ir aš, buvo šokiruota, kai po langais išgirdo ūžiantį pjūklą. Dabar labai išgyvena, sako, kad niekada nebūtų pasirašiusi, jeigu jai būtų pasakę tiesą – kad medžiai bus kertami, o ne sodinami."

Pastatai vietoj medžių

Valdininkas O. Petrulis negalėjo pasakyti, kiek Kaune šiemet planuojama pasodinti medžių ir kiek iškirsti. Pasak jo, šiuo metu jų daug pašalinama vykdant naujas statybas.

Daugiausiai naujų sodinukų planuojama pasodinti Perkūno alėjoje ir kitose Žaliakalnio seniūnijos gatvėse.

Želdinius prižiūrintys „Irgitos“ darbininkai pripažino, kad dažnai susiduria su kauniečių pasipriešinimu, kai prie jų namų atvažiuoja pjauti medžių.

„Mus ir pomidorais yra apmėtę", – neslėpė vienas vyras.