Kauniečių apklausą surengusi savivaldybė galėjo dar kartą įsitikinti tuo, kas ir šiaip akivaizdu, – miestiečiai prasčiausiai vertina gatvių ir įvažų į kiemus būklę. Labiausiai nepatenkinti įvairiomis teikiamomis paslaugomis Dainavos seniūnijos gyventojai.

Tobulėti yra kur

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio, rengiant apklausą siekta išsiaiškinti, kaip miestiečiai vertina savivaldybės padalinių, įvairių tarnybų darbą, teikiamų paslaugų kokybę. Apklausos rezultatai jokių sensacijų neatskleidė: kauniečiams nepatinka duobėtos gatvės, karo lauką primenančios įvažos į daugiabučių kiemus, ne visur tinkamas gatvių apšvietimas tamsiuoju paros metu.

2 tūkst. apklaustųjų nepagyrė savivaldybės už bendrą estetinį miesto vaizdą, apleistus statinius ar statybvietes, viešųjų tualetų trūkumą mieste. Apklausą rengė Kauno technologijos universiteto Socialinių tyrimų laboratorijos specialistai. Gyventojams buvo pateikti 203 klausimai.

Apklausa rūpinęsis savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas Markevičius džiaugėsi, kad miesto žmonės ne viską mato tik blogai.

"Gana palankiai kauniečiai įvertimo švietimo įstaigų paslaugas. Manėme, kad ši sritis bus vertinama prasčiau. Taip pat teigiamo vertinimo sulaukė įvairių renginių organizavimas mieste – festivaliai, valstybinės ir kitos miesto šventės", – vardijo V.Markevičius.

Užkliuvo Dainavos seniūnija

Apklausos rengėjų sudarytas gyventojų pasitenkinimo paslaugomis žemėlapis atskleidė, kaip įvairias paslaugas vertina konkrečių seniūnijų gyventojai.

"Smagu, kad tame žemėlapyje Aleksoto seniūnija atrodo gana neblogai. Žmonės teigiamai įvertino darbą socialinėje srityje, seniūnijos bendravimą su žmonėmis", – džiaugėsi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Anot jos, apklausa atskleidė ne vienus metus neišsprendžiamą Aleksoto problemą – ikimokyklinių įstaigų trūkumą, tačiau, seniūnės teigimu, tai jau ne seniūnijos kompetencijos klausimas. Neblogų vertinimų sulaukė ir Vilijampolės bei Žaliakalnio seniūnijos.

Deja, apklausos rezultatai nebuvo tokie palankūs Dainavos seniūnijai, kurios gyventojai visas įmanomas sritis ir paslaugas vertino ne itin palankiai. Kritikos įvairioms paslaugoms negailėjo ir Šilainių seniūnijos gyventojai.

"Su atskirais padaliniais nagrinėsime, kodėl vieni ar kiti rodikliai tokie, o ne kitokie. Be abejo, klausime ir seniūnų, kodėl vienoje seniūnijoje gyventojai beveik niekuo nesiskundžia, o kitoje – skundžiasi beveik viskuo", – paaiškino D.Ratkelis.

Nepalankių vertinimų sulaukusiose seniūnijose kilo abejonių, ar apklausa atlikta tinkamai. "Vieša paslaptis, kad sklinda kalbos apie planuojamą reorganizaciją. Kas žino, kad tokie apklausos rezultatai ir nulems planuojamą pertvarką", – sankcijų baiminosi prisistatyti nepanorusi Dainavos seniūnijos darbuotoja. Pasak jos, taip manančiųjų yra kitose seniūnijose.

Skiriasi gyventojų problemos

Savivaldybės administracijos direktorius įsitikinęs, kad apklausos rezultatus nulėmė gana skirtinga seniūnijų specifika. Nuosavame name gyvenantis žmogus neturi problemų dėl renovacijos, kiemo valymo ar laiptinės tvarkymo. Visai kitokios problemos kyla gyvenantiesiems daugiabutyje, nes, anot D.Ratkelio, dažniausiai visi įpratę, kad kažkas viskuo turi pasirūpinti, ir jau blogai, jeigu už ką nors pačiam reikia susimokėti.

"Ne taip pigu naują ikimokyklinę įstaigą pastatyti, o kasmet yra užduotis įrengti naujų grupių. Tai daroma, tik ne taip greitai, kaip gyventojams norėtųsi. Kasmet ikimokyklinio ugdymo grupių daugėja, bet daugėja pagal savivaldybės galimybes", – aiškino D.Ratkelis, vertindamas miestiečių nepasitenkinimą ikimokyklinių įstaigų trūkumu.

Paklaustas, kas labiausiai kelia nerimo peržvelgus visus apklausos rezultatus, D.Ratkelis nedvejojo: "Seniūnai kuo daugiau turi bendrauti su žmonėmis gyvai, įsiklausyti, ko jie nori, ir jų norus stengtis įgyvendinti. Visų mūsų tarnautojų pareiga yra ne užsidaryti kabinetuose, bet kuo daugiau bendrauti su žmonėmis."

Svarbi tik nuomonė?

Apklausos dalyviams buvo teigiama, kad jie prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo mieste ir seniūnijoje, dalyvaus svarbių sprendimų priėmimo procese. Vis dėlto iš kalbintų valdininkų nepavyko išgirsti atsakymo, ar atlikta apklausa duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų ir miestiečiai galės pasidžiaugti geresniu gyvenimu.

"Savivaldybės tarnautojai ir politikai turi galimybę matyti, kas rūpi gyventojams ir ką reikia padaryti mieste. Kaip pavyks, tai priklausys ir nuo biudžeto galimybių", – aiškino V.Markevičius. Pasak jo, tokią apklausą ketinama rengti ir kitąmet. Savivaldybė sieks sužinoti, kaip keičiasi gyventojų nuomonė.

Siekdama apsidrausti, miesto valdžia apklausos dalyvius iš anksto įspėjo: "Savivaldybės galios dažnai yra ribotos, tačiau turimų galimybių ribose į apklausos rezultatus bei gyventojų pateiktus siūlymus bus atsižvelgta. Apie apklausos rezultatus ir numatomas gyvenimo kokybės gerinimo priemones bus informuojama spaudoje ir savivaldybės tinklalapyje."

Komentaras
Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, KTU Socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas

Socialiniai tyrimai yra demokratijos požymis, ir aš džiaugiuosi, kad Kaunas pirmas Lietuvoje pasidarė tokią didelę kompleksinę apklausą. Visada taip būna, jeigu atsakymai netenkina – žmonės abejoja reitingais, apklausomis: tai metodika ne ta, tai tyrėjai netinkami, tai laikas negeras. Gyvename demokratinėje santvarkoje, tegul žmonės abejoja. Kartais sociologiniai tyrimai, kurie yra grįsti subjektyvia nuomone, panaudojami kaip koks vėzdas ar kuoka tvarkai įvesti: jeigu blogiau pasirodei, turi būti kokie nors organizaciniai sprendimai, nuobaudos, atestacijos ar atleidimai. Tai klaidingas požiūris. Negalima tiesmukai susieti tų rezultatų su padalinių ir tarnybų darbo kokybe. Kiek žinau, skubotų ir bukų sprendimų savivaldybės vadovai imtis neketina. Pavyzdžiui, kuriame nors miesto rajone gyvena daugiau žmonių, priklausančių aukštesniam kultūriniam ir socialiniam sluoksniui – ir jų pretenzijos bus gerokai didesnės. Apklausų rezultatus visada reikia sieti su oficialiais statistikos rodikliais – kiek vietų yra darželiuose, kiek gydytojų tenka 10 tūkst. gyventojų ir pan. Jeigu kažkas pamatė apklausos rezultatus ir supanikavo, nelabai yra net ką komentuoti. Protingiems seniūnams reikėtų nagrinėti apklausos rezultatus, daryti išvadas ir reikalauti atsakingų institucijų daryti pokyčius.