Kardinolas S. Tamkevičius: tikintieji – vilties žmonės (interviu)

„2022 m. man priminė pokario metus, kai mūsų partizanai nelygioje kovoje su NKVD daliniais gynė Lietuvą, o geriausi žmonės buvo tremiami į Sibirą. Visa tai, tik nepalyginamai didesniu laipsniu, šiemet matėme vykstant Ukrainoje“, – taip besibaigiančius metus apibūdino Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Dvasininkui šie metai buvo ypatingi – prieš 50 metų jis pradėjo leisti ir ne vienus metus redagavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Seimo sprendimu 2022-ieji buvo paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, tad ir kardinolas dalyvavo daugelyje renginių, kurie buvo skirti Kronikos 50-mečiui paminėti. „Man buvo proga dar kartą prisiminti ne tik neginkluotą kovą už laisvę, bet ir daugelį žmonių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių, dalyvavusių leidžiant ir platinant Kroniką. Šie žmonės man buvo didelė Dievo dovana, nes padėjo stovėti kunigiškojo pašaukimo aukštumoje. Jei ne šie pasiaukoję žmonės, Kronikos nebūtų buvę. Nors anuomet Lietuvos laisvės rytas atrodė labai tolimas, bet idealistai žmonės darė viską, kad jis artėtų“, – mintimis pasidalijo S. Tamkevičius.

Katalikų bažnyčios gyvenime šiemet taip pat būta neįprasto sujudimo – vyko Sinodas, kuriame dalyvauti ir savo mintis išsakyti pirmą kartą pakviesti pasauliečiai ir netgi į bažnyčią neinantys, netikintys žmonės. Pasiteiravome kardinolo, kaip Sinodas keis Bažnyčią Lietuvoje, jos ateities kryptį, tikinčiųjų ir dvasininkų santykius. „Kai buvau jaunas kunigas, vyko Vatikano II susirinkimas. Anuomet buvo nelengva numatyti, kiek jis paskleis šviesos Bažnyčios gyvenime, – iš laiko perspektyvos pažvelgė pašnekovas. – Dabartinis Sinodo kelias kažkuo panašus. Tai naujas puslapis Bažnyčios gyvenime. Ko gero, šiandien net sunku numatyti, kiek jis pakeis bažnytinį gyvenimą, bet kad tai vyks, nekelia abejonių.“

Pasak S. Tamkevičiaus, brangiausias dalykas yra bandymas įsiklausyti vienų į kitus. „Žmonės pajuto, kad yra svarbūs, kad jų klausomasi. Sinodinė kelionė leido patirti, kad mes visi – kunigai, vyskupai ir pasauliečiai esame vienodai svarbūs ir visi atsakingi už Bažnyčios dabartį ir ateitį. Pokalbiai, įsiklausymas vienų į kitus, tikėkimės, taps veiksminga naujosios evangelizacijos forma“, – viltingai žvelgia kardinolas.

Šiemet kaip niekada daug susipriešinimo matėme ir valstybės valdžioje, ir visuomenėje. „Susipriešinimas, kurį akivaizdžiai matėme, tik dar kartą paliudijo, kaip labai esame nuodėmės sužeisti žmonės. Blogiausia, kad daugelis to net nesupranta. Vieniems laisvė yra gyvenimas tiesoje ir meilėje, kitiems laisvė – siekis gyventi pagal savo egoistinius norus. Kai nėra bendro vardiklio, susipriešinimas yra tik natūrali pasekmė, – situaciją įvertino dvasininkas, o paklaustas, ar gali būti kitaip ir ar įmanomas didesnis sutarimas ir veikimas bendrajam žmonių labui, atsakė: – Didesniam sutarimui, visų pirma, reikalingas mąstymo keitimas – dažniau atsisakant ego ir dėmesį sutelkiant į kitus, kuriems mūsų pagalba yra reikalinga. Duok Dieve, kad šia kryptimi eitume.“

Tai naujas puslapis Bažnyčios gyvenime. Ko gero, šiandien net sunku numatyti, kiek jis pakeis bažnytinį gyvenimą, bet kad tai vyks, nekelia abejonių.

Partnerystės įteisinimas ir šeimos samprata, narkotikų dekriminalizavimas, medikamentinio aborto įteisinimas – kaip niekada daug šiemet klausimų teisėkūros ir kitais valdžios sprendimų priėmimo lygmenimis, į kuriuos reagavo ir Lietuvos vyskupai, ir visuomenė. „Gyvybės branginimas, vyro ir moters santuokos keliu kuriama šeima yra pamatas, ant kurio 2 tūkst. metų buvo statoma Europos visuomenė. Pastaruoju metu šiuos pamatus bandoma išjudinti, ir tai nieko gero nežada, – pastebi kardinolas. – Lietuvos vyskupai negalėjo tylėti, nors kai kas labai to norėjo. Vyskupai gynė ir gins šeimą ir gyvybę. Juos galima būtų kaltinti tik tuomet, jeigu tylėtų, kai yra griaunami krikščioniški visuomenės pamatai. Tačiau, nepaisant, kad esame labai skirtingi, privalome vieni kitus gerbti ir viską, ką galime, padaryti, kad nenukentėtų bendras gėris.“

Ant Europos pjedestalo

Sausį, kai Kaunas oficialiai tapo Europos kultūros sostine, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pakvietė pradėti kultūros sostinės metus šv. Mišiomis ir malda už Kauną, o šiuos metus jis vadina dovana Kaunui ir kauniečiams. „Pandemija paliko sąstingį ir tam tikrų įpročių, kurie galbūt būtų ir neįveikti, jeigu nebūtų šito subruzdėjimo – Europos kultūros sostinės renginių. Manau, kad labai pasisekė Kaunui, kad būtent šie metai buvo tas kvietimas išeiti į viešas erdves, susitikti, tiek daug įvairiausių renginių. Tai mus tiesiog išjudino ir pakvietė brėžti brūkšnį ir pamiršti pandemiją, kuri buvo daug ką sustabdžiusi ne tik fizine, bet ir dvasine prasme: žmogus išsigando ir nebėjo kito žmogaus link. Kultūros sostinės renginius laikau didžiule dovana Kaunui, kauniečiams ir, aišku, svečiams“, – sako K. Kėvalas.

Kęstutis Kėvalas

Jo teigimu, „Kaunas 2022“ renginiai buvo tikrai labai intensyvūs ir kvietė juose dalyvauti pačius įvairiausius žmones. „Dalyvavo ir Bažnyčios žmonės, nebūtinai tiesiogiai, bet visur – kaip bendruomenės nariai. Kai kur Bažnyčios dalyvavimas išties buvo matomas, pavyzdžiui, Hanzos dienose gegužės mėnesį, birželį tradiciškai vyko Miesto misijos, aišku – maldos už miestą vakarai, atsinaujinimo dienos. Labai džiaugiamės, kad Bažnyčia buvo pakviesta į įvairius renginius dalyvauti, nebūtinai formaliai, bet ir neformaliai, kaip Kauno bendruomenės nariai. Bendravimas buvo bendradarbiavimo ir bičiuliškos nuotaikos palydėtas“, – pastebėjo Kauno arkivyskupas ir džiaugėsi, kad didieji „Kaunas 2022“ renginiai paliko neišdildomą įspūdį savo formatu, pasirinktomis vietomis, meniniais sprendimais, o daugybė mažesnių renginių kvietė bendrystės.

„Šie metai mus pakvietė neužsidaryti savyje ir atkreipti dėmesį į bendrystės, susitikimo ir išėjimo kultūrą, padovanojo kokybę, kurią, kaip gerą dalyką, turėsime ir ateityje. Miesto kultūrą kelia būtent žmonių gebėjimas susitikti, bendrauti, ieškoti drauge, kaip kurti miestą. Miestas pagražėjo ir fizine prasme dėl įvairių remontų, ir susitikimų prasme. Šiemet turėjome labai daug svečių iš įvairių pasaulio vietų. Man teko ne kartą Senamiestyje pakalbinti iš įvairiausių šalių atvykusius žmones. Tai rodo, kad esame matomi, mus pažįsta. Tie pėdsakai ateičiai – miesto žinomumas ir daug didesnis miesto pasididžiavimas kaip Europos kultūros ir paveldo miesto, kaip tas, kuris tikrai turi ką parodyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – pozityvų pėdsaką ateičiai įžvelgia K. Kėvalas.

„Metus buvome tarsi ant Europos pjedestalo. Buvo proga pasitikrinti ir kitiems parodyti, kokie mes esame ir kokias vertybes puoselėjame. Vyko daugybė gražių ir turtingų kultūrinių renginių. Man nepatiko tik sutartis su Mistiniu Kauno Žvėrimi, nes Mistinis Žvėris krikščioniui visada asocijuojasi su apokalipsės žvėrimi. Manau, kad į šį momentą nebuvo pakankamai atkreipta dėmesio. Mane džiugino, kad Kaunas per šiuos metus vis gražėjo, ir tai akivaizdžiai mačiau beveik pašonėje vykdomais darbais Vilniaus gatvėje. Nesiimsiu spėlioti, kiek šie Europos kultūros sostinės metai dvasiškai praturtino kauniečius, bet, tikriausiai, jie buvo svarbūs“, – įžvalgomis pasidalijo kardinolas S. Tamkevičius.

Tikintieji – vilties žmonės

Pasak Kauno arkivyskupo K. Kėvalo, šie metai mums dar labiau atvėrė akis, koks trapus pasaulis, kokia brangi yra taika ir kaip viskas gali greitai pasikeisti, kaip nutiko prasidėjus karui Ukrainoje.

„Staiga supratome, kad vargas gali ištikti kiekvieną žmogų, kaip nutiko Ukrainoje, kur daugybė žmonių atsidūrė gatvėje be nieko. Tiek daug kartų mums priminta, kad reikia labiau vertinti tai, ką turime. Tai buvo labai stiprūs ugdymo metai – paprastuose dalykuose įžvelgti didelę dovaną: stogas virš galvos, šviesa, šiltas vanduo, elektra... Dalykai, atrodo, tokie įprasti, bet jie yra palaiminimas ir dovana. Tai metai, kurie mus ugdė būti jautresnius žmogui, kuris yra bėdoje, ir įvairioms vargo formoms“, – metų pamokas vardijo Kauno arkivyskupas metropolitas.

Pasitikdamas 2023-iuosius kardinolas S. Tamkevičius prakalbo apie viltį: „Tikintys žmonės yra vilties žmonės, todėl į ateinančius metus žvelgiu viltingai. Tikėkimės, kad baigsis karas Ukrainoje, o Lietuvoje būsime vieningesni, labiau vieni kitus gerbsime ir, kur tik galėsime, vieni kitiems padėsime, ypač silpniausiems mūsų broliams ir seserims. Šito, žengiant į Naujuosius metus, kauniečiams ir linkiu.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

<< to Kad,

&lt;&lt; to Kad, portretas
tu puoselėk ne rusiškas a. galvutes , o s a v o GALVĄ, kad gebėtum suvokti gyvenimo realybę pasaulyje

ai2

ai2 portretas
rusijoj labai gerai baznycia parode kaip reikia dievo sventa kancios kryziu nest. pasirode, kad baznycia labai zmogiska, tiesiog eina ten kur saldziau

ai

ai portretas
baznycia kaip ir seimas. meniu viena parasyta, o toj virtuvej visai kita sriuba verda.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių