Kardinolas S. Tamkevičius: nugalėti tiesos neįmanoma!

  • Teksto dydis:

Kur Dievo dvasia – ten laisvė, nugalėti tiesos neįmanoma, – šios frazės ne kartą skambėjo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-mečio minėjime Kulautuvos Mergelės Marijos vardo bažnyčioje, kurioje susirinko vietos tikintieji, Kulautuvos, Batniavos, Domeikavos jaunimas, buvo aukojamos Mišios, skambėjo laisvės dainos.

Renginį inicijavo Batniavos mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Narutė Mazurkevičienė.

Prisiminimais apie „LKB kronikos“ gimimą 1972 m. kovo 19 d. ir net septyniolikos metų gūdžiais sovietmečio laikais platinamo leidinio istoriją dalijosi jos sumanytojas ir redaktorius kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Nepaisant nelygių jėgų kovoje prieš galingiausią sovietinės propagandos, prievartos ir represijų mašiną, nepaisant visų saugumo pastangų palaužti, sukompromituoti ar net fiziškai sunaikinti jos leidėjus, nutildyti tiesos žodžio okupantams taip ir nepavyko. „LKB kronika“ buvo nenutrūkstamai leidžiama iki 1989-ųjų, kai Nepriklausomybės apyaušriu jos misiją perėmė Sąjūdžio leidiniai ir išlaisvėjusi Lietuvos spauda.

S.Tamkevičius pabrėžė svarbiausius tikslus, kurių siekė „LKB kronika“: ginti Lietuvos katalikų bažnyčios teises, kovoti su tikinčiųjų persekiojimu ir informuoti apie žmogaus teisių pažeidimus pasaulio visuomenę. Tam pasitarnavo ir Vatikano radijas, „Amerikos balsas“, kurių laidose būdavo apžvelgiama „LKB kronika“. Taip pogrindžio leidinio skleidžiamas žodis peržengė Lietuvos ribas ir tapo svarbia priemone kovojant už Rytų Europos tautų laisvę.

Kardinolas prisiminė, kad leidėjų ir platintojų branduolį sudarė ne tik dvasininkai, vienuoliai, bet ir daug pasauliečių. „Labiausiai didžiuojuosi, kad KGB tardomi nepalūžo nė vienas iš jų, net paaugliai“, – kalbėjo leidinio sumanytojas, kuriam už šią veiklą teko dešimtį metų kalėti Permės ir Mordovijos lageriuose. Saugumiečiai negalėjo suprasti fenomeno: redaktoriui kalint, „LKB kronika“ buvo leidžiama toliau.

„Daug drąsos ir tikėjimo reikalaujanti jūsų veikla padėjo ginti žmogaus teises ir kūrė prielaidas Lietuvos Nepriklausomybei. Kauno rajono žmonių vardu nuoširdžiai dėkoju jums už pasiaukojamą veiklą. Linkiu stiprios sveikatos ir toliau būti tvirčiausiu Lietuvos žmonių moraliniu autoritetu“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kulautuva „LKB kronikos“ istorijoje suvaidino ryškų vaidmenį – su šiuo miesteliu susiję kronikos leidėjai ir platintojai: publicistas ir disidentas Petras Plumpa, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Antanas Gražulis, rašytoja Stasė Jasiūnaitė. „LKB kronikos“ slėptuvių ir platinimo taškų taip pat buvo Raudondvaryje, Zapyškyje, Garliavoje. Salių kaime veikianti pogrindžio spaustuvė „ab“ irgi spausdino religinio turinio literatūrą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vietinis

vietinis portretas
Apie kokią tiesą kalbi? Gal papasakok apie savo pomėgį rinkti pletkus ir kiršinti kunigus? Kiek normalių kandidatų per tave išėjo iš seminarijos? Bet tavo intelektui to nesuprast.

M

M portretas
Bet religijai jau daug metu sekasi...

,,pasitraukdavau y sona ,o jis praeidamas

,,pasitraukdavau y sona ,o jis  praeidamas portretas
pro saly vis pakeldavo koja......,,,
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių