"Laiku teikiama efektyvi medicinos pagalba pagerintų Lietuvos gyventojų sveikatą, po gydymo pacientas greičiau grįžtų į darbą ir šeimą, mažėtų neįgalumo tikimybė", – prieš pradedant grandiozinį projektą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligoms, kalbėjo garsus širdies chirurgas Rimantas Benetis. Šiandien projektas virto realybe.

Skaudžiausia liga

"Viena jautriausių mūsų visuomenės sveikatos problemų – širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo jų Europoje kasmet miršta apie 4 mln. žmonių, jos sukelia 45 proc. visų mirčių. Lietuvoje – beveik 56 proc.", – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, Kardiologijos klinikos vadovas prof. Remigijus Žaliūnas.

Sergantieji širdies ligomis labiausiai bijo miokardo infarkto. Medikų teigimu, jam ištikus, ligonio pasveikimo galimybė tiesiogiai priklauso nuo laiko, per kurį suteikiama medicinos pagalba – atkemšama infarktą sukėlusi kraujagyslė. Ddabar Lietuvoje sukurta sistema, užtikrinanti neatidėliotiną medicinos pagalbą ne tik didmiesčių, bet ir atokių šalies rajonų gyventojams. Tokias sąlygas sudarė aštuonerius metus šalyje vykdytas projektas Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinti. Projektas baigtas šiemet. Jo rezultatai pateisino lūkesčius.

"Mūsų mokslininkai teigia, kad nuo 2007 m. stebimas sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas kasmet po 4 proc.", – pastebėjo prof. R.Žaliūnas.

Aprėpė pusę Lietuvos

"Projekte dalyvavo 33 šalies ligoninės, iš jų ir universitetinės klinikos, 143 pirminės sveikatos priežiūros centrai. Įsigyta ir  paskirstyta medicinos įranga: elektrokardiografai, Holterio monitoriai širdies veiklai registruoti visą parą, veloergometrijos, echokardiografijos sistemos – darbiniai įrankiai, itin reikalingi rajonų gydymo įstaigose dirbantiems kardiologams", – projekto ištakas pristatė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.

Turėdami galimybes operatyviai diagnozuoti širdies ligas ir gresiančias jų komplikacijas, rajonų medikai pagal projekto sukurtą sistemą gali operatyviai siųsti savo pacientus į respublikinio lygio ligonines, kuriose sudarytos galimybės atlikti sudėtingas procedūras, stabdančias širdies infarktą.

Penkioms didžiųjų šalies miestų ligoninėms pagal projektą nupirkti angiografai. Į artimiausią iš šių ligoninių nedelsiant atvežus infarkto ar insulto ištiktą ligonį, atveriama kraujagyslė ir išgelbstima ne tik gyvybė, bet ir išvengiama šių ligų sukeliamų padarinių. Svarbu, kad pagalba būtų suteikta ne vėliau kaip per dvi tris valandas nuo pirmųjų šių grėsmingų ligų požymių pradžios.

"Daug dėmesio skirta tretinio lygio pagalbai organizuoti ir tobulinti. Kauno klinikos yra elektrofiziologijos, modernios ultragarso įrangos. Džiaugiamės radiologijos tarnybos sutiprėjimu: įsigyta moderni kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų įranga. Perlas – pozitronų emisijos tomografijos (PET) įranga, kuria ligoninė naudojasi nuo 2012 m. Ja galima diagnozuoti ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir kitas ligas", – geras naujienas vardijo prof. R.Jurkevičius.

Stiprybė – vienybėje

Kauno klinikų vadovas pabrėžė, kad šiemet baigtas projektas nėra vien infrastruktūrinis. Specialistų mokymuose – kursuose, stažuotėse, konferencijose – dalyvavo daug šeimos, vidaus ligų gydytojų, kardiologų, jiems buvo perteiktos naujausios medicinos žinios.

"Trečia projekto dalis – telekardiologija – sujungia mus dar glaudžiau į vieną branduolį, suteikia galimybę naudotis aukščiausio lygio specialistų konsultacijomis nuotoliniu būdu, kai įvertinimui persiunčiamos kardiogramos, tyrimų ultragarsu rezultatai", – pridūrė prof. R.Jurkevičius.

Kauno klinikų Kardiologijos ambulatorinio skyriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Rimvydas Šlapikas atkreipė dėmesį, kad mokslas, mokymas ir praktika vienoje vietoje – gydymo įstaigos stiprybė.

"Technologijos, aparatūra ir tai, kad visa medicina integruota į bendrą visumą, yra labai gerai. Lietuvos kardiologų draugija yra grandis, kuri jungia Lietuvos medicinos mokslą su Europa. Gydymo gairės ir metodikos, kurios draugijai pristatomos, yra neįkainojamas lobis. Tai visos Europos, viso pasaulio kūrinys, nes nė viena šalis negalėtų savarankiškai tiek daug sukurti, ir yra skirtas bendram naudojimui", – aiškino prof. R.Šlapikas.

Anot jo, vienas sėkmingiausių integracijos modulių Lietuvoje – insulto ir infarkto klasteriai, kai ligoniai, susirgę šiomis ligomis, siekiant suteikti operatyvią pagalbą, vežami į klasterio centrą.

"Žinios apie šias pavojingas patologijas leido sukurti mokslinę platformą, ją sujungti su vykdant projektą įsigyta aparatūra. Šiandien turime puikią logistinę sistemą, kuri padeda mums laiku suteikti pagalbą ligoniui, ištiktam tokios sunkios patologijos kaip insultas ir infarktas", – apibendrino prof. R.Šlapikas.

Pradedant nuo šeimos gydytojų

Projektui vadovavusi Kardiologijos klinikos doc. Gintarė Šakalytė sakė, kad jis – unikalus, išskirtinis savo dydžiu, neapsiribojantis vien kardiologija.

"Šeimos gydytojai, pirmieji matydami pacientą, gali įvertinti rizikos veiksnius, o įtarę ūminį miokardo infarktą – nukreipti kuo greičiau į centrą, kuriame galima atverti užsikimšusią kraujagyslę. Infarkto klasteris galėjo pradėti veikti tik tada, kai penkių didžiųjų šalies miestų ligoninės įgijo modernius angiografus, specialistų komanda dirba visą parą, visus metus", – pabrėžė doc. G.Šakalytė.

Anot jos, mažesniuose miestuose dirbantys gydytojai anksčiau nukreipdavo ligonius konsultuotis į tolesnį centrą vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos priemonių stokos. Dabar jų turi visi. Telekardiologija suteikia galimybę konsultuotis su kolegomis iš didesnių miestų.

"Daug daugiau ligonių galima gydyti ambulatoriškai, taikyti jiems lengvesnius tyrimus – kompiuterinę angiografiją, ligą nustatyti anksčiau", – privalumus vardijo doc. G.Šakalytė.

Projekto ištakos – prieš dešimt metų, bet pirmieji dveji užtruko idėjas klojant ant popieriaus, skaičiuojant finansinę išraišką. Kardiologijos klinikos vadovas R.Žaliūnas pabrėžė, kad idėjų generatorius buvo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. R.Benetis – jo indėlis į projektą labai didelis.

Skirta 45 mln. eurų

Sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo projektui įgyvendinti skirta daugiau kaip 45 mln. eurų. Šios lėšos, anot doc. G.Šakalytės, atitinka projekto dydį ir naudą.

Išlaidų gydymui būtų galima išvengti saugant sveikatą. Širdies ligų prevencijai gydytojai kardiologai moko matuotis kraujospūdį – jis neturi būti didesnis kaip 140/90 mmHg.

"Kiekvienas turi žinoti lipidų, blogojo cholesterolio kiekį, jį koreguoti sveika ir teisinga mityba. Trečias rizikos veiksnys, kurį galime išgyvendinti, – rūkymas. Kol liga dar nesunki, pacientai į rūkymą numoja ranka, o kai smarkiai suserga, dauguma sugeba neberūkyti. Norime, kad mestų rūkę anksčiau", – prašo doc. G.Šakalytė ir primena, kad fizinis aktyvumas – 30 min. mankštos kasdien – būtina sąlyga būti sveikam.

Kauno klinikų II kardiologijos skyriaus vadovė prof. Aušra Kavoliūnienė pabrėžia, kad pirminė ligų prevencija yra šeimos gydytojų darbo sritis. Antrinė po kardiologų konsultacijų – taip pat.

"Tretinė prevencija – visų mūsų bendros pastangos, kad ligonio gyvenimas būtų ilgesnis ir kokybiškesnis", – apie gydytojų atsakomybę kalba prof. A.Kavoliūnienė.

Ji įvardija pokyčius: hospitalinis etapas dabar daug trumpesnis. Pavyzdžiui, anksčiau ligoniai po miokardo infarkto stacionare buvo gydomi dvi tris savaites, o dabar – tris dienas. Po to jie vyksta į reabilitaciją.

"Lėtinėmis ligomis sergantieji gydomi antrojo lygio ligoninėse –  ten ir lovadieniai ilgesni, o pas mus – kitos užduotys: diagnozuoti ir efektyviai suteikti pagalbą, suplanuoti gydymą. Tuos planus realizuoja kiti specialistai", – Kauno klinikose taikomą gydymo metodiką aiškina prof. A.Kavoliūnienė.

Operatyvus komandinis darbas duoda gerų rezultatų.

"Tikimės, kad mažiau šalies gyventojų susirgs širdies infarktu. O jei susirgs – greičiau gaus kvalifikuotą pagalbą, greičiau bus atverta kraujagyslė, bus išsaugota daugiau miokardo – širdies raumens. Mums labai svarbu, kad po persirgto miokardo infarkto žmonės liktų ilgiau darbingi, sveiki ir laimingi", – apibendrina Kauno klinikų generalinis direktorius gydytojas kardiologas prof. R.Jurkevičius.

Profesorius R.Benetis perspėja būti budrius.

"Būkime realistai – bus visko: ir važiuojant, ir laukiant, ir kalbantis, bet iš tiesų žengtas didelis svarbus žingsnis Lietuvos kardiologijoje", – įvertino pasaulyje garsus širdies chirurgas R.Benetis.

Statistika – palankia linkme

2001–2007 m. vyrų mirštumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet didėjo 1,3 proc., moterų – 1,2 proc.

Nuo 2007 m. vyrų mirštumas nuo šių ligų kasmet mažėja 4,1 proc., moterų – 3,4 proc.