Pasiruošę darbui

Šią savaitę atsivėrė ne tik didžiosios ne maisto prekėmis prekiaujančios parduotuvės, bet ir šalies muziejai, galerijos. Dar prieš išgirsdami karantino švelninimo sąlygas, muziejininkai tikino esą pasiruošę susitaikyti su realybe ir kibti į darbus. Šie, beje, nebuvo nutrūkę nei pirmosios, nei antrosios pandemijos bangų metu – muziejams ir galerijoms užvėrus duris, kultūra persikėlė į virtualiąją erdvę. Joje vyko edukacinės programos, įvairios ekskursijos. Tuo metu kultūros įstaigų darbuotojai, nors ir nedrąsiai, toliau dėliojo veiklos planus, galvojo apie renginius, ruošė naujas parodas lankytojams.

Muziejininkai neabejojo, kad, net ir pasibaigus karantinui, dalis dabar galiojančių ribojimų galios dar kurį laiką. Tačiau nei lankytojų srautų reguliavimas, nei patalpų dezinfekavimas kultūros žmonių nebaugino. Kainos? Nors per kelis mėnesius muziejai prarado nemažai lėšų, kelti kainas planavo vos keli. Likusieji tikino, kad branginti bilietus dabar būtų labai neprotinga ir nesąžininga lankytojų atžvilgiu.

Naujos taisyklės

Nors startas šalies muziejų darbui buvo duotas jau pirmadienį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai lankytojus pasitiko esibaigiant savaitei – penktadienį. Duris apklijavo priminimais apie lankytojų skaičių, viduje išrikiavo dezinfekcinio skysčio buteliukus, o patys kiekvieną atėjusįjį pasitiko su šypsena.

"Labai pasiilgome visų lankytojų!" – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo istorijos skyriaus vedėja istorikė Lina Kasparaitė-Balaišė neabejojo, kad jausmas abipusis.

L.Kasparaitė-Balaišė neabejojo, kad po pertraukos į muziejų grįžę miestiečiai bus maloniai nustebinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vos tik sužinoję apie karantino sąlygų švelninimus, miestiečiai jau pirmadienį ėmė klibinti pagrindinio įėjimo duris, o išgirdę, kad vidun bus galima užeiti tik po kelių dienų, vėl apsišarvavo kantrybe.

Pagal dabar galiojančią tvarką, Karo muziejuje, kaip ir kitose kultūros įstaigose, vienu metu gali būti tik tam tikras lankytojų skaičius. Bilietus rekomenduojama įsigyti internetu. Nesant tokios galimybės, būtina registruotis iš anksto.

"Žmogus užsiregistruoja, ateina, nusiperka bilietą kasoje ir patenka į muziejų. Jis žinos, kurią valandą jo lauksime, ir nebus problemų", – Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovė Rita Malinauskienė neabejojo, kad procesas vyks sklandžiai.

Ir nors ypač didelių lankytojų srautų nesitikima, vienu metu susibūrus daugiau, nei galima, žmonių, dalies jų būtų prašoma luktelėti lauke, muziejaus sodelyje.

"Mūsų muziejaus erdvės leidžia priimti nemažai lankytojų ir nebus problemų dėl saugumo, bet nemanau, kad žmonių skaičiai bus tokie dideli, kad jų negalėtume suvaldyti, nes vis tiek skaičiuosime įeinančius žmones", – kalbėjo R.Malinauskienė.

Perkelta į kovą

Karantinui padiktavus savas sąlygas, muziejui teko koreguoti šimtmečio šventės planus, o parodos "Pradžios taškas" pristatymą perkelti iš vasario į kovo mėnesį. Todėl ir savo ekskursiją po muziejų pradėjome ne nuo didžiosios ar kitų ekspozicijų salių, o nuo erdvės, kurioje iki metų pabaigos eksponuojama gerai žinomos menininkės Jolitos Vaitkutės kūryba. Šaltibarščių šaukštu piešusi prezidentą Dalią Grybauskaitę, iš duonos trupinių barsčiusi Vladimiro Putino portretą, šįsyk kūrėja ėmėsi įamžinti muziejaus įkūrėją Vladą Nagevičių. Tam ji pasirinko ne maisto produktus, o muziejaus eksponatus.

"Šiais metais Vytauto Didžiojo karo muziejus mini 100 metų jubiliejų. Jo istorija prasidėjo tuomet, kai, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, kariuomenės vadovybė nusprendė Kaune įsteigti Karo muziejų. Nors darbai buvo pristabdyti, tačiau, juos atnaujinus, 1921 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Muziejaus įkūrėjas generolas V.Nagevičius muziejų matė kaip kariuomenės ir visuomenės jungtį, kur pasakojama valstybės ir kariuomenės istorija, karybos raida, o, svarbiausia, įamžinamas aukų dėl laisvės atminimas", – priminusi muziejaus pradžią, L.Kasparaitė-Balaišė patarė sustoti salės priekyje, specialiu ženklu žymėtoje vietoje.

Iš jos, regis, padrikai sudėlioti muziejaus eksponatai akimirksniu virto V.Nagevičiaus portretu. Išvydusi nuostabą veide, Karo istorijos skyriaus vedėja neabejojo, kad panašios reakcijos sulauks ir iš kitų muziejaus lankytojų.

Eksponatas iš eksponatų

Savo darbui menininkė panaudojo maždaug 200 eksponatų, atspindinčių 1918–1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenę. Įspūdingo dydžio V.Nagevičiaus atvaizde rasite Petro Kalpoko tapytą Elžbietos Linkevičienės portretą, pirmojo šarvuočio "Žaibas" modelį su kulkosvaidžiais, skulptūrą-prizą "Elnias", Kazio Skučo cigarų dėžutę, Čikagos nacionalinio lietuvių aeroklubo Lietuvos šaulių sąjungai dovanotą kompoziciją "Lėktuvas Dewoitine", brigados generolo Jono Juodišiaus uniforminį švarką su akselbantais, tarpukario Lietuvos kariuomenės kavaleristo balną, V.Nagevičiaus peleninę.

"Ko gero, sunkiausias eksponatas – Vytauto Didžiojo biustas. Yra ir visai mažų eksponatų, tokių kaip kulkos. Yra ir labai įdomių, tarkim, šuns arba žirgo dujokaukė esant cheminio ginklo pavojui", – istorikė pasakojo, apie kiekvieną jų bus galima daugiau sužinoti braukiant planšetę prie įėjimo.

Apie patį kūrybos procesą ekrane pasakos menininkė J.Vaitkutė. Surinkus visus eksponatus, pats kūrybos procesas truko kelias dienas, o į darbą buvo įtraukti ir keli muziejininkai. Apsimovę baltas pirštines, jie padėjo dėlioti eksponatus, kol galiausiai jie virto V.Nagevičiaus portretu.

Dėl galiojančių ribojimų kol kas vienu metu salėje galės būti ne daugiau kaip penki žmonės, tačiau tikimasi, kad jau vasarą vidun galės sugužėti kur kas daugiau lankytojų.

Laikui bėgant Didžiojoje salėje bus dar daugiau pokyčių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasivaikščiojimas laiku

Iš arčiau susipažinę su V.Nagevičiumi, lankytojai bus kviečiami galvas pasukti dešiniau, į 100 metų istoriją pasakojančią laiko juostą ant sienos. Idėjos sumanytojai neabejojo, kad ekspozicija bus įdomi ir vyresnės kartos lankytojams, ir sudomins jaunimą, kuris susipažins ne tik su Karo muziejaus istorija, bet ir sužinos, kas atitinkamais metais vyko pasaulyje.

Prieš pakabinant lėktuvą, vienai dienai jį patupdysime ant žemės ir kviesime lankytojus dirstelėti iš arčiau.

"Štai čia muziejaus laiko juosta. Pradžia – 1921 m. Tie, kurie mėgsta skaityti, kilstelėję akis sužinos ir kitų įdomių detalių. Tarkim, tais metais, kai JAV buvo atidarytas "McDonald’s" greitojo maisto restoranas, muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo", – ranka mostelėjusi į sieną L.Kasparaitė-Balaišė kvietė prieiti arčiau ir sužinoti daugiau įdomybių.

Antai, animacinių filmų gerbėjams bus smalsu sužinoti, kad 1937-aisiais įvyko animacinio filmuko "Snieguolė ir septyni nykštukai" premjera. Tuo metu Kaune, muziejaus bokšte, buvo įkurdintas 35 varpų Vokietijoje pagamintas karilionas. Hario Poterio gerbėjams 1997-ieji primins ne tik pirmąją britų autorės J.K.Rowling serijos knygą, bet ir pogrindžio spaustuvės "ab" atgimimą. Nuo 1980-ųjų visą dešimtmetį nesusekta, leidusi patriotinio ir religinio pobūdžio literatūrą, 1997 m. ji tapo muziejaus leidykla.

Ore pakibs lėktuvas

Atsinaujinusi lankytojus pasitiks ir muziejaus Didžioji salė. Pastaroji ir Vytauto Didžiojo kapela pradėtos kurti 1934 m. Pirmiausia, spalio 15-ąją, buvo įsigyta skulptoriaus Vinco Grybo skulptūra "Vytautas Didysis". Statula buvo pastatyta kapelos nišoje, jos šonuose vėliau įrengti vitražai, vaizduojantys Žalgirio mūšyje paimtą 51 nugalėtų kryžiuočių vėliavą. Kapelos sienas papuošė paveikslai: "Vytauto priesaika", "Vytautas prie Juodosios jūros", "Vytautas prie Naugarduko", "Totorių chano duoklė Vytautui", "Saulės mūšis", "Lucko suvažiavimas", "Žalgirio mūšis", "Liublino unija". Kapelos viršuje buvo pakabinti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai ir Lietuvos Respublikos prezidentų portretai, kuriuos skyrė erškėčių vainikas, žymintis 1795–1918 m. – gyvenimą carinės Rusijos imperijos priespaudoje.

"Per karantiną pradėjome pertvarkyti didžiosios salės ekspoziciją. Planuojame, kad čia atsiras tarpukario Lietuvos kariuomenei skirta ekspozicija", – tolesniais planais dalijosi Karo istorijos skyriaus vedėja L.Kasparaitė-Balaišė.

Po pertraukos į muziejų atėję lankytojai turėtų pastebėti, kad ant vienos sienos nebeliko įspūdingo dydžio fotopano. Jo vietą užėmė nauja švieslentė, atiduodanti duoklę Lietuvos aviacijai. Laikui bėgant, anot istorikės, čia atsiras karo aviacijos, sausumos ir jūrų pajėgų tarpukario ekspozicijos, o virš lankytojų galvų pakibs šiuo metu antrame aukšte esantis ANBO lėktuvas.

"Prieš pakabinant lėktuvą, vienai dienai jį patupdysime ant žemės ir kviesime lankytojus dirstelėti iš arčiau", – muziejaus atstovė neabejojo, kad žmonėms bus įdomu iš arčiau susipažinti su vieninteliu originaliu orlaiviu.

Prabilo istorija

Nors ANBO orlaivio virš "Lituanicos" nuolaužų neliks, antrasis aukštas nestokos kitų įdomybių. Be aktyvaus kampelio vaikams ar virtualiųjų bandymų išgyventi partizanų bunkeryje, ekspozicijoje, menančioje 1830–1831 m. sukilimą Lietuvoje, laukia pažintis su įspūdingu Lietuvos kultūros tarybos finansuotu projektu "Praeitis atgyja – prisiliesk prie jos". Konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, projektas įgyvendintas ir pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tai jiems leis ne tik išgirsti pasakojimą apie Panerių kautynes, bet ir prisiliesti prie istorijos.

Projektas "Praeitis atgyja – prisiliesk prie jos" orientuotas į regėjimo negalią turinčius lankytojus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje ekspozicija buvo papildyta šiuolaikinėmis technologijomis ir pritaikyta akliesiems ir silpnaregiams. Statiškas šio sukilimo Panerių kautynių maketas pritaikius naujas, išmaniąsias technologijas, tapo gyvas ir interaktyvus. Čia galima ne tik stebėti kautynių eigą, bet ir išgirsti istorijos pasakojimą. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto audiovizualinio vaizdavimo studijų programos studentai geranoriškai ir neatlygintinai sukūrė specialų pasakojimą. Klausydamiesi jo, žmonės galės liesti rekonstruotus to laikotarpio ginklus – ištiesintą dalgį, pistoletą ir muškietą, – pašnekovė pasakojo, kad ginklų kopijos pritvirtintos prie specialaus, ginklams demonstruoti skirto stendo. – Šiuolaikinis lankytojas nori liesti. Normalu, kad originalių eksponatų negalime duoti liesti, tačiau tam yra kopijos, kurios atitinka originalus."