Sunkus savaitgalis

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai nuo šių metų pradžios iki balandžio visoje Lietuvoje  įvykdė 120 standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijų. Jų metu sunaikinta apie 300 sprogstamųjų užtaisų. "Kauno dienos" žurnalistai apsilankė Panemunėje įsikūrusioje išminuotojų bazėje.

Užsiminus apie statistiką, išminuotojai patikslina, kad antrasis balandžio savaitgalis buvo itin darbingas ir gerokai padidino iškvietimų skaičių. Per kelias dienas sulaukta per 40 iškvietimų.

"Daugiausia kariai išminuotojai darbavosi Alytaus ir Klaipėdos rajonuose. Jeigu dar paminėtume ir šių rajonų centrus – Alytaus ir Klaipėdos miestus, pastarieji regionai yra absoliutūs šio ketvirčio lyderiai", – pastebėjo Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.

Kariuomenės išminuotojų duomenimis, dažniausiai pasitaikantys radiniai – įvairaus kalibro artilerijos sviediniai ir minosvaidžio minos, prieštankinės minos. Daugiausia randamų sprogmenų yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų okupacijos palikimas.

Sprogmenų pikas

Išminuotojai pasakoja, kad šiais metais iškvietimų dėl rastų karo laikų sprogmenų šiek tiek sumažėjo. Svarstoma, kad tai gali būti susiję su tuo, jog gyventojai atliko mažiau kasinėjimo darbų,  sumažėjo jų ūkinė veikla. Kol kas sunku daryti išvadas, tačiau pastebima, kad didžiausias sprogmenų radimo pikas būna balandį ir gegužę. Vasaros laikotarpiu juntamas sumažėjimas, rudenį – vėl šuolis. Mažiausiai sprogmenų aptinkama sausį.

"Kai žmonės pradeda statyti namus, tvarkyti kelius ar dirbti žemę, išlenda daugiausia sprogmenų. Iškvietimų skaičius priklauso ir nuo oro. Jei lyja lietus, žmogus į mišką neina", – patikino kapitonas N.Alekna.

Išminuotojų vadas skaičiavo, kad per dieną sulaukiama trys keturi iškvietimai. Tačiau per savo praktiką turėjo ir rekordą – per dieną sprogmenų neutralizavimo kuopos nariams teko vykti į maždaug 20 vietų.

Kur aptinkama?

Pasak N.Aleknos, didžiuosiuose miestuose randama ganėtinai daug sprogmenų. Kaunas taip pat patenka į šį sąrašą, tačiau pačiame mieste specialistai neišskiria ypač pavojingų vietų, kuriuose karo laikų reliktų būtų gausiausia.

"Žinote, per Lietuvą ėjo ir rusų, ir vokiečių kariuomenės. Ir jie vieni kitų tikrai negailėjo, todėl sprogmenų palikta visur. Žinoma, minų laukų mes neturime. Tačiau pastebime, kad tam tikri sprogmenys būdingi tam tikroms miesto teritorijoms", – pažymėjo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovas.

Karmėlavos teritorijoje dažniausiai randama mokomųjų prieštankinių minų, nes sovietinės okupacijos metais šioje vietoje jų daug užkasta.

Važiuojant Garliavos link, dažnai aptinkami Pirmojo pasaulinio karo artilerijos sviediniai ir minosvaidžių minos. Tai gali būti susiję su I, II ir III fortų šturmu. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenė smarkiai apšaudė šiuose objektuose įsikūrusius carinės Rusijos karius.

Eilinė diena

Kapitonas N.Alekna pasakoja, kad dažniausiai išminuotojai informaciją apie aptiktus pavojingus radinius gauna iš policijos pareigūnų. Juos aptikę gyventojai skambina Bendruoju pagalbos telefonu. Tuomet policininkai įvertina situaciją ir perduoda informaciją Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono budėtojui, kuris siunčia sprogmenų neutralizavimo grupę į įvykio vietą.

"Jei yra terorizmo grėsmė ir manoma, kad yra savadarbis sprogmuo, į vietą siunčiami "Aro" išminuotojai. Jei aptinkamas karo laikų sprogmuo, jo neutralizuoti važiuojame mes", – apie darbų pasiskirstymą pasakojo Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas.

Dažniausiai į žmonių rastų sprogmenų neutralizavimo operaciją važiuoja du išminuotojai. Išminuotojai vyksta ne tik pasiėmę specialią įrangą, skirtą neutralizuoti sprogmenis, bet ir ginkluoti, kad, kilus pavojui, galėtų patys apsiginti ar apsaugoti jiems patikėtą valstybinį turtą.

Sprogmens radimo vietoje specialistai pirmiausia įvertina situaciją. Vadovaujamasi taisykle, kad sprogmuo visada laikomas pavojingu, kol neįrodoma kitaip. Išminuotojai imasi visų saugumo priemonių. Tai priklauso nuo surasto sprogmens ir jo sprogdiklio tipo, kokios būklės yra surastas objektas – ar jis kovinės padėties. Taip pat svarbu, kokioje aplinkoje yra surastas – mieste ar neapgyvendintoje vietovėje. Įvertinus situaciją sprendžiama, kokiu saugiausiu būdu jį neutralizuoti.

Kpt. N.Alekna pažymi, kad yra kelios išminuotojų veiklos kryptys. Dažniausiai, žinoma, tenka vykti į iškvietimus, kai žmonės praneša apie rastus daiktus, panašius į sprogmenis. Taip yra sudarytas pavojingų teritorijų sąrašas, kur pagal nustatytą tvarką vyksta išminuotojai ir ieško, ar nėra ten užsilikusių sprogmenų. Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariams kasdien tenka dalyvauti ir kariuomenės pratybose, kuriose taip pat tenka naikinti nesusprogusius standartinius sprogmenis arba imituoti mūšio sąlygas.

Naudojama technika

Išminuotojai savo arsenale turi įvairiausios technikos, kuri leidžia sunaikinti ar neutralizuoti karo laikų sprogmenis. Bene labiausiai akį traukia nuotoliniu būdu valdomi robotai. Jų prireikia, kai tenka apžiūrėti ar neutralizuoti sprogmenis, kurie kelia didelį pavojų išminuotojų sveikatai.

Išminuotojų įrankių krepšyje yra reaktyvinis sprogdiklių atsuktuvas, kuriuo sprogdiklis žaibiškai nusukamas, šiam nespėjus inicijuoti sprogimo. Nuėmus pagrindinę dalį, sprogmuo tampa ne toks pavojingas. Žinoma, viduje dar lieka didelis kiekis sprogstamosios medžiagos, kurią neutralizuoti tenka sprogimo būdu arba sukeliant sprogstamosios medžiagos sudegimą. Jeigu dėl aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, vietovė yra apgyvendinta, to padaryti negalima, metaliniame korpuse naudojant specialią aukšto slėgio pjovimo įrangą padaromos skylės ir sprogstamoji medžiaga yra išplaunama.

"Sprogstamosios medžiagos faktiškai nekinta nuo senų laikų. Jei bomba žemėje pragulėjo 100 metų, ji gali gulėti dar tiek pat ir jai nieko neatsitiks. Didžiausias pavojus kyla tada, kai pažeidžiamas sprogdiklis arba bombos korpusą paveikia korozija", – subtilybes pasakojo kpt. N.Alekna.

Sprogmenų neutralizavimo specialistai naudoja ir tam tikras priemones pačių sprogmenų paieškai. Paprastai bombų detektoriumi ieškoma metalo likučių. Detektoriai gali būti nustatyti įvairiu jautrumu, tad randami ir patys mažiausi sprogmenys ar jų dalys. Kpt. N.Alekna pažymi, kad tokių ieškiklių visiškai užtenka rasti bombas, nes jos paprastai nebūna labai giliai užkastos.

Įspūdingas arsenalas

Išminuotojai turi ir savo vadinamąjį trofėjų kambarėlį. "Uxo" (nesuveikusių šaudmenų) muziejumi pavadintoje vietoje demonstruojami įvairūs Lietuvos teritorijoje rasti ir neutralizuoti sprogmenys. Visi eksponatai šiuo metu yra saugūs ir pavojaus nebekelia. Čia galima pamatyti įvairių granatų, minų ar net aviacinės bombos fragmentą.

"Turime ir tokių, kurios gali laisvai nukirsti žmogaus ranką, jei sprogtų. Kolekcijoje yra ir rankinių granatų, kurių skeveldros lekia dideliu greičiu ir viską aplinkui žaloja. Yra ir gerokai didesnių sprogmenų, tokių kaip aviacinė bomba, kuri buvo mėtoma iš lėktuvų. Daug žalos savo laiku galėjo padaryti ir reaktyvinės salvių sistemos raketa. Nors dideliu tikslumu šios bombos nepasižymi, tačiau pridaro daug bėdų, nes vienu metu jų būdavo iššaunama kelios dešimtys", – apie eksponatus pasakojo kpt. N.Alekna.

Įkurtame muziejuje yra įvairaus tipo sprogmenų pavyzdžių. Yra net tokių, kurie skirti susprogdinti didelius karinius objektus. Toks inžinerinis sprogstamasis užtaisas atrodo tarsi didelė kapsulė ir žalos gali taip pat pridaryti lig soties. Dar vienas įdomesnis radinys, kurį į Kauną parsivežė išminuotojai – magnetu prie korpuso tvirtinama bomba. Ji primena sprogmenis, demonstruojamus veiksmo filmuose, kai blogiukai prie laivo korpuso pritvirtina tokį sprogmenį ir viskas po kelių minučių išlekia į orą.

Visi "Uxo" muziejuje esantys eksponatai parsivežti iš įvairių Lietuvos teritorijų arba perimti iš sovietinės kariuomenės dalinių kaip mokymo priemonės. Čia galima pamatyti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų reliktus. Taip pat yra sprogmenų, kurie naudojami ir dabar, tačiau dažniausiai jie jau yra modifikuoti ir gerokai patobulinti.

Nesąmonių muziejus

Tarp įvairių Lietuvos teritorijoje rastų sprogmenų, išminuotojai demonstruoja ir tai, ką žmonės įvardijo kaip sprogmenis. Tokią keistų "bombų" ekspoziciją Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono atstovai juokais vadina nesąmonių muziejumi.

Daiktų, kurie gyventojams pasirodė itin pavojingi, ekspozicijoje yra ir visiškai netikėtų radinių. Žmonės išminuotojus kvietė ir dėl rastos pasagos, ir dėl svambalo ar seno motociklo degalų bakelio. Išminuotojai juokiasi, kad geriausias nesąmonių muziejaus eksponatas – pilkas, į ranką telpantis akmuo.

"Jei žmonėms atrodo, kad jie rado sprogmenį, labai gerai, kad jie skambina Bendruoju pagalbos telefonu ir praneša apie tai. Mes atvyksime ir įvertinsime. Tai nėra melagingas iškvietimas, nes kai kurie daiktai iš tiesų gali priminti bombas, nes žmogus atkasa tik dalį jo, kuri kartais ir mums iš pradžių atrodo kaip sprogmuo", – patvirtino kpt. N.Alekna.

Išminuotojų vadas tikino, kad jų darbą gali trukdyti tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, skambina žmonės ir sako, kad jiems seneliai pasakojo, jog kažkur buvo išversta dėžė granatų, tačiau kur tiksliai, jie nežino. Kitais atvejais, manant, kad aptiktas sprogmuo, reikia apie tai pranešti, nes gali būti reali grėsmė žmonių gyvybei.