Vairuotojų nepagarba dviratininkams, stovų nebuvimas, viena su kita nesujungtos dviračių trasos - tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria automobilį į dviratį iškeitę kauniečiai.

„Kai Vytauto prospektu važiavome, tai mikriukai tarp mūsų kaip per slalomą nardė“, - dviratininkų situaciją miesto gatvėse keliais žodžiais apibūdino akcijos „Dviratis, Kaunas ir Aš“ dalyviai. Šią akciją surengė Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“, vienijanti 36 Kauno jaunimo organizacijas ir judėjimus.

Apie 50 miesto universiteto studentų ketvirtadienio popietę pajudėjo nuo Kauno technologijos universiteto Dizaino ir technologijos fakulteto ir po pusvalandžio jau buvo prie miesto savivaldybės.

Keistas sutapimas, tačiau likus kelioms valandoms iki studentams atvykstant, miesto valdžia skubiai puolė dažyti per Laisvės alėją besidriekiantį dviračių taką.

„Taip išeina, kad valdžią išjudinti galima tik visokiomis akcijomis“, - paklausti apie tokį valdžios operatyvumą svarstė studentai.

Spausdami garso signalus akcijos dalyviai apvažiavo kelis garbės ratus aplink gėlyną, esantį prie savivaldybės pastato, ir stabtelėjo pasikalbėti su valdžios atstovais.

„Dviratis - pati ekologiškiausia transporto priemonė. Smagu, kad studentai nespjauna į dviratį ir renkasi būtent jį“, - džiaugėsi sporto ir sveikatingumo šalininkas vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Tuo tarpu studentai replikavo, kad dviračių takus mieste reikia tobulinti, daug kur trūksta pažymėtų juostų, gatvėmis apskritai nesaugu važiuoti, o esamos dviračių trasos viena su kita nesujungtos.

„Nemažus atstumus reikia sukarti važiuojamosiomis gatvių dalimis, o tai ypač nesaugu. Per pačią akciją mūsų koloną, judančią gatve, nesilaikydami saugaus atstumo bandė aplenkti mikriukai, o keli net spraudėsi tarp mūsų. Tai apie kokį saugumą galime kalbėti?“ - klausė vienas iš akcijos dalyvių KTU studentas Arminas.

„Šia akcija norime atkreipti dėmesį, kad miesto gatvėse gali važinėti ne tik automobiliai, mopedai, motociklai, bet ir dviračiai. Briuselyje teko matyti, kaip automobiliai praleidžia dviratininkus. Nemažai studentų kasdien važinėja dviračiais į paskaitas. Dviračiu važiuoti nieko nekainuoja, nereikia kuro pilti, o paskutiniais metais su dviračiu į norimą vietą galima patekti greičiau nei automobiliu ar troleibusu“, - skubėjo paaiškinti besišypsanti mergina, pridūrusi, kad tokiose akcijose ir šiaip labai smagu dalyvauti.

Studentai greičiau už valdžios galvas suskaičiavo, kad nubrėžti dviratininkams skirtas linijas nekainuoja dešimtimis tūkstančių litų. Todėl visų problemų vertimas ekonomikos krizei, jaunimo manymu, tėra nevykęs valdininkų išsisukinėjimas. Antra, dviračiams mieste trūksta stovų, kur būtų galima saugiai palikti šią transporto priemonę.

„Dabar paliekame dviračius prie stulpų, medžių. Prirakiname su savo spynomis ir paliekam. Pats važinėju su tokiu dviračiu, kurio tikrai niekas nevogs“, - žiūrėdamas į apibraižytą dviratį juokavo KTU studentas.

Kauno jaunimas pasigenda ir policijos aktyvumo: „Dviratininkas turi būti matomas, todėl policininkai turėtų griežčiau bausti tuos, kurie važinėja be atšvaitų, ar nesilaiko taisyklių“, - pastebi kalbinti jaunuoliai.

Šiemet Kauno miesto savivaldybė dviračių takų plėtrai skyrė 700 tūkst. litų. 2007 metais dviračių takams buvo skirta 350 tūkst. litų, 2008 metais - pusė milijono litų.

2006-2007 metais buvo įrengtas dviračių takas su poilsio aikštelėmis maršrutu Panemunės tiltas - Smetonos alėja - Pėsčiųjų tiltas - Smetonos alėja (trasos ilgis - 6,8 km.). Iki rugsėjo mėnesio numatoma baigti tiesti dviračių taką maršrutu Vilijampolės tiltas - Lampėdžių rekreacinė zona (trasos ilgis - 4,5 km.).

Šiais metais miesto valdžia planuoja rasti lėšų naujo dviračių tako maršrutu Vytauto Didžiojo tiltas - Č.Radzinausko tiltas techniniam projektui parengti. Trasa numatoma Nemuno krantine, o vėliau naujos Marvelės gatvės pylimo apačioje. Įgyvendinus šį projektą, atsiras galimybė Nemuno pakrante dviračiu pasiekti Kačerginės poilsio zoną.