Dėsningas pasirinkimas

"Galbūt iš tiesų tai atrodo kaip avantiūra, nes vargu ar kas ryžtųsi per tokį terminą – penkis mėnesius – įgyvendinti tokį projektą, bet Kaunas – narsus miestas", – V.Kavaliauskas neslėpė, kad prezidento Valdo Adamkaus padrąsinimas Vyčio paminklui rinktis laikinąją sostinę buvo lemtingas.

Prieš kelias dienas iš Kijevo grįžęs V.Kavaliauskas prisipažino jau apie mėnesį miegantis naktimis. Keista sostinės pozicija dėl didingos idėjos įgyvendinimo Vyčio paminklo fondo atstovams buvo pasėjusi nemažai nerimo. Pasak V.Kavaliausko, buvo net sustabdytas lėšų rinkimas, kuris atnaujintas tik po to, kai Kaunas garantavo atveriantis miestą Vyčio paminklui.

Fondo direktorius neabejoja ir kauniečių teisingai išrinkta vieta šiam valstybės atkūrimo šimtmečio akcentui. Tiesa, iš pradžių manyta, kad paminklas turėtų stovėti tokioje vietoje, kuri matytųsi pravažiuojant Kauną, tačiau miesto gyventojų sprendimas Vyčiui skirti erdvę prie Kauno pilies, regis, buvo taikliausias.

"Reikia parodyti tą laikotarpį, kai Kaunas buvo pagrindine Lietuvos tvirtove. Tai nebus herbas. Simbolis yra karžygys, kuris buvo mūsų herbo pirmtakas. Kiekviename amžiuje tas karžygys kitaip atrodė. Mes nevadiname jo Vyčiu. Mes jį vadiname "Laisvės kariu", – dėstė V.Kavaliauskas.

Reikia parodyti tą laikotarpį, kai Kaunas buvo pagrindine Lietuvos tvirtove.

Dėl Kultūros paveldo departamento apribojimų skulptūros aukštis sieks 6 m. Atsisakyta ir anksčiau kilusių minčių dėl aukšto postamento raiteliui. Pagal galutinį sumanymą turėtų susidaryti  raitelio prie pilies įspūdis. "Laivės karys" bus sumontuotas ant neaukšto pamato, dengto granito plokšte. Preliminarus užrašas, kuris dar nepatvirtintas: "Iš praeities – Lietuvos ateičiai." Vytis turi būti Lietuvos ateities simbolis. Dar skelbiant paminklo konkursą, skulptorių prašyta, kad raitelis būtų šuolyje, kuris simbolizuotų Lietuvos šuolį.

"Kaunas tampa Lietuvos dvasine sostine. Kaune yra Nežinomojo kareivio kapas, Laivės statula, Prisikėlimo bažnyčia. Kaune bus dar vienas simbolis. Lietuvos demokratinė respublika savo šimtmetį minės ir tai bus Kaune, ir dar provincijos miesteliuose, nes jie šiai datai daug padarė. Na, Vilniui nepavyko, ką padarysi", – apgailestavo V.Kavaliauskas.

V. Kavaliauskas. Š. Mažeikos / BFL nuotr.

Asmeninės garantijos

Vyčio paramos fondo direktorius negailėjo komplimentų miesto valdžiai. "Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su Kauno savivaldybe. Patekome tikrai į gerus namus, į miestą, kuris turi ambicijų, kuris turi puikių menininkų, architektų ir garantiją, kad viskas bus padaryta gerai", – ramaus miego priežastį įvardijo V.Kavaliauskas.

"Aš asmeniškai esu garantas, kad jokių skolų mes nepaliksime", – V.Kavaliauskas citavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio žodžius. Toks pažadas leido paminklo idėjos įgyvendintojams ir vėl uždegti žalią šviesą rinkti lėšas paminklui. Fondas lieka prie pirminės idėjos, kad "Laivės karys" turi būti pastatytas žmonių ir įmonių suaukotomis lėšomis.

"Dar turime tris mėnesius. Šiuo metu esame surinkę tiek, kiek dar nebuvo surinkęs panašiai darytas nė vienas kitas projektas. 700 žmonių yra įnešę pinigų, ir tai ne pabaiga", – V.Kavaliauskas patikino, kad kiekvieno aukotojo pavardę galima perskaityti Vyčio paramos fondo tinklalapyje.

Fondo direktorius liūdnai juokavo, kad, deja, bet ne didžiosios ir turtingosios įmonės tampa šio paminklo mecenatais. 55 tūkst. eurų – didžiausias vienos firmos įnašas. Asmeninis didžiausias įnašas – 6 tūkst. JAV dolerių.

"Taip jau yra, kad didžiausia parama – ne iš didžiųjų įmonių. Nacionaliniai tinklai, kurie turi didžiausius interesus Kaune, sugebėjo per 30 min. pasakyti "ne". Bejėgiškai skėsteli rankomis, kai milijardines sumas, apyvartas, pelnus turinčios įmonės neranda galimybės prisidėti", – magnatų godumu stebėjosi V.Kavaliauskas. Išsamesnės informacijos apie galimybę aukoti galima rasti interneto puslapyje vycio-fondas.lt

Dėkoja kiekvienam

Fondo direktorius paprašė "Kauno dienos" priminti paramą pervedantiems žmonėms nurodyti ne tik pavardes, bet ir telefonų numerius. Kiekvienam, nesvarbu, kokio dydžio auka prisidėjusiam žmogui, fondas paruošęs padėką, kad kiekvienas turėtų prisiminimą ir patvirtinimą, kad ne be jo pagalbos "Laisvės karys" puošia Kauno pilies prieigas.

"Šitas Vytis pergyvens mus visus. Mes kažką paliksime po savęs", – V.Kavaliauskas priminė ir galimybę dabar deklaruojant pajamas 2 proc. skirti valstybės atkūrimo šimtmečiui įamžinti. Fondas atsisakė rinkti grynuosius, kad nebūtų jokių abejonės šešėlių. Dvasinis projektas turi būti skaistus ir gražus.

Fondo direktorius pasakojo vieno Kauno rajono gyventojo sprendimą: žmogus padarė keturis pervedimus Vyčio paramos fondui, kuriuos paskirstė sūnums ir tėvui. Taip žmogus įamžino visų šeimos vyrų prisidėjimą kilniam tikslui.

V.Kavaliauskas iš Kijevo parsivežė jau beveik baigto lipdyti iš molio paminklo nuotraukas. Sako, jas kaip patvirtinimą, kad viskas eina į priekį, perdavęs ne tik "Kauno dienai", o nusiuntęs ir Amerikos lietuviams. Esą ten surinkta nemažai lėšų, kurios turėtų pasiekti fondo sąskaitą.

"Skulptūros autoriams buvo vienintelis prašymas – karžygio veidą padaryti jauną", – juokėsi V.Kavaliauskas, nors per šalmą 6 m aukštyje vargiai ar išvis seksis įžiūrėti karžygio veidą, tačiau teks tenkintis žinojimu, kad ant žirgo prie pilies joja jaunas vyras.

Kūrimo kelias

Vyčio fondo direktorius prasitarė, kad studijoje Kijeve, kur šiuo metu kuriamas Vytis, įrengtos vaizdo kameros leidžia stebėti gyvai visą procesą, tačiau skulptoriai prašė neviešinti dar nebaigto darbo. Skulptūros "Laisvės karys" autoriai du ukrainiečiai Borisas Krilovas ir Olesius Sidorukas bei Nacionalinės meno premijos laureatas lietuvis Arūnas Sakalauskas.

"Dar praėjusią savaitę su istorikais kalbėjomės apie detales – šarvų, arklio puošybos – kokios buvo XIV–XV a. Istorikai taip pat turėtų prisidėti prie skulptūros autentiškumo, – mintimis dalijosi skulptorius A.Sakalauskas. – Kadangi skulptūros projektas kėlėsi iš mažo į didelį, tai atsirado daug išdidintų detalių. Kai kurias detales, pasitardami su istorikais, keitėme."

Kai Vytis bus baigtas lipdyti iš molio, tada liesime iš gipso. Bus nuimtos gipsinės formos. Tada į tas gipsines formas liesime vašką. Kai jau turėsime vašką, atiduosime bronzos liejikams.

Skulptorius tikino, kad darbai nuo grafiko neatsilieka nė vieną dieną. Artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas bendras paminklo ir aplinkos architektūrinis projektas, visos piliavietės apšvietimas.

"Kai Vytis bus baigtas lipdyti iš molio, tada liesime iš gipso. Bus nuimtos gipsinės formos. Tada į tas gipsines formas liesime vašką. Kai jau turėsime vašką, atiduosime bronzos liejikams. Visi šie etapai nepaprastai svarbūs. Iš esmės iš molio reikia išlipdyti jau tokią skulptūrą, kokia stovės numatytoje vietoje", – kūrimo eigą pasakojo A.Sakalauskas.

Liejimo iš bronzos meistrai vėliau surenka skulptūrą iš kokių 500 detalių ir tik tada skulptorius apdirba bronzos paviršių – pjausto, daro faktūras. Vėl, kaip ir molyje, peržiūri visą skulptūrą, kiekvieną detalę.

"Skaičiuojame, kad iš Ukrainos į Kauną bus atvežtos penkios, o gal net septynios bronzinės dalys. Bus atskiri gabalai, kuriuos reikės sujungti. Kalbėsime dar su konstruktoriais, kaip čia geriausia ir patogiausia bus baigti pervežus į Kauną", – subtilybėmis dalijosi skulptorius.

A.Sakalauskas prisipažino, kad penkių mėnesių terminas tokiai skulptūrai yra rekordinis, mat dideli darbai paprastai užtrunka apie dvejus metus, gali ir ilgiau. Tačiau su projekto iniciatoriais neabejoja, kad šiemet Liepos 6-oji, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, bus labai graži diena Kaune ir Lietuvoje.