Prieš nepilną šimtmetį Kaunas buvo tarptautiškesnis, jame gyveno daugiau vyrų nei moterų ir mokėsi gerokai mažiau studentų nei šiandien, rodo statistika.

1923-aisiais Kaune gyveno 59 proc. lietuvių, 27 proc. žydų, 4 proc. lenkų, 3 proc. rusų ir net 3,5 proc. vokiečių. 47 proc. Kauno gyventojų sudarė moterys, ir 53 proc. – vyrai. Tarpukario Kaune veikė dvi aukštosios mokyklos, kuriose mokėsi 4 tūkstančiai klausytojų, įskaitant laisvuosius.

Šiandien 93,6 proc. Kauno gyventojų sudaro lietuviai, mieste gyvena 56 proc. moterų ir 44 proc. vyrų. Žydai tesudaro 0,1 proc. visų miesto gyventojų, rusai – 3,8 proc., 0,4 procento – lenkai, 0,1 procento – vokiečiai. Kaune veikia 8 aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 50 tūkst. studentų. Tokius skaičius pateikė Kauno duomenų parengimo statistikos skyriaus viršininko pavaduotoja Danguolė Palionienė.

Statistika – ne sausas mokslas, o įrankis, padedantis suprasti visuomenėje vykstančius procesus, teigė į seminarą Kauno technologijos universitete susirinkę mokslininkai, valstybės institucijų atstovai bei darbdaviai. 

Lietuvos statistikų sąjungos pirmininko Rimanto Jono Vaicenavičiaus teigimu, poreikis statistikai rodo visuomenės raštingumą. Su darbo rinka glaudžius santykius palaikantis mokslininkas teigia, kad nors dar ne visi darbdaviai supranta, jog jų komandoje reikalingas statistikas, padėtis po truputį taisosi.

„Galiu patvirtinti, kad taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įdarbinimas yra beveik 100 proc., – teigė KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas Vytautas Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“