Kaune paminėtos Europos paveldo dienos

Trečią dešimtmetį skaičiuojanti tarptautinė iniciatyva Europos paveldo dienos (EPD) sugrįžo su intriguojančia tema – „Įtraukiantis paveldas“. Šiemet paveldo festivalį patikėta atidaryti Kaunui. Panemunėje pristatyta ir „greitosios paveldo pagalbos“ komanda.

Ragina domėtis miestu

Kaunas yra pateikęs paraišką UNESCO kultūros paveldo sąrašui, tad įvairių paveldo objektų mieste tikrai netrūksta. Europos kultūros paveldo dienos kaip tik skatina atkreipti dėmesį į vertingus pastatus, jais pasigrožėti, o jei reikia, ir padėti išsaugoti.

„Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu“, – taip į Europos paveldo dienas kvietė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jau tradicija tapusios Europos paveldo dienos – galimybė iš naujo atrasti gerai žinomus, bet naujomis veiklomis patrauklius ar visuomenei dažniausiai uždarus objektus, pažinti nepelnytai primirštas ar atnaujintas kultūros paveldo vertybes, jų istorijas ar susipažinti su paveldosauginiais procesais.

Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu.

„Šios dienos aktualizuoja paveldo reikšmę. O kadangi kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, šis renginys taip papildo ir mūsų programą. Šio renginio metu pristatomos ir globalios paveldo tendencijos, ir mažos iniciatyvos. Šiemet dėmesį skyrėme medinei architektūrai. Panemunės bendruomenės centras, nors kol kas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, tačiau dabar yra tvarkomas, tad jo valdytojai gali taip pat iš mūsų pasisemti patirties. Ką gali žinoti, galbūt kada nors šis pastatas taps saugomu, tad dabar jį tvarkant ir konsultuojantis su paveldo specialistais, bus išvengta klaidų“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis.

Europos paveldo dienų proga įvairūs specialistai dalijosi žiniomis apie paveldo priežiūrą, gyventojai sužinojo apie įtraukius bendruomeninius ir individualius projektus. Be to, pasivaikščioti po paveldu turtingas K. Donelaičio ir V .Putvinskio gatves kvietė ir miesto gidai. Duris atvėrė ikoniški paveldo objektai – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso kariliono ir laikrodžio bokštas bei Kauno tvirtovės VI fortas.

Pagalba paveldui

„Modernizmas ateičiai“ komanda yra „Kaunas 2022“ programos dalis, kuri kauniečius šį kartą sutiko Panemunėje. Čia pristatytas „FixusMobilis“ arba „greitoji paveldo pagalba“ – projektas, padedantis paveldo pastatų savininkams vykdyti prevencinę priežiūrą.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Tai projektas, kuris keliauja po visą Lietuvą. Mobiliame autobusiuke yra speciali įranga, kuria naudojasi paveldo specialistai. Jie vykdo prevencinę priemonę ir kalbasi su paveldo objektų savininkais, padeda išspręsti įvairias su paveldo išsaugojimu susijusias problemas. Tai nėra komanda, kuri atliktų statybinius darbus, bet šie žmonės gali įvertinti pastato būklę, atlikti stebėseną, kad, tarkime, remontuojant, būtų išvengta klaidų arba atlikti smulkius darbus, kurių nepadarius jie peraugtų į dideles problemas“, – „FixusMobilio“ idėją pristatė „Kaunas 2022“ koordinatorius.

Iš tiesų mobili paveldo gelbėjimo komanda gali padėti išvalyti lietvamzdžius, nuo saugomo pastato nepažeidžiant jo konstrukcijos pašalinti nereikalingus augalus, ar užlopyti skylę, kad sienos toliau nešlaptų, taip pat pasidalyti patarimais, kaip teisingai atlikti kitus būtinus darbus ir taip prisidėti prie vertingų pastatų išsaugojimo.

Paveldo situacija Kaune

Kultūros paveldo objektų Kaune iš tiesų gausu. Turime nemažai tarpukario modernizmo perlų, medinukų, kurie įdomūs pasauliui. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip paveldo specialistai įvertina miesto pastangas išsaugoti šį turtą bei kokių iššūkių kyla.

Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos.

„Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos. Iš pradžių buvo galima paraiškas teikti tik tiems pastatams, kurie įtraukti į registrą, tačiau dabar galima ir tiems, kurie tiesiog patenka į saugomą teritoriją, tad galima sutvarkyti ženkliai daugiai pastatų“, – savo nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.

Tačiau mieste būta ir tokių atvejų, kuomet pastato valdytojai numoja ranka į tai, kad pastatas saugomas arba yra apsaugos zonoje ir lengva ranka sunaikina vertingas savybes. Vienas garsiausių pastarojo meto paveldo skandalų buvo dėl Perkūno al. 11-ojo namo, kuris dabar pusiau nugriautas, o paveldo sergėtojai su savininku bylinėjasi teismuose.

„Šalia tų gerų iniciatyvų yra ir probleminių vietų. Dalį problemų galima išspręsti edukuojant žmones. Būtent tokių renginių, kaip Europos kultūros dienos, metu galima rasti daug sprendimų, kaip išsaugoti vertybes. Tačiau daug didesnės problemos kyla tada, kai į miestą ateina didelės investicijos ir interesai užsidirbti. Tada paveldas nustumiamas į antrą planą“, – nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Siluma

Siluma portretas
Kada prasidės apšildymo sezonas, namuose šalta, žmonės pradės sirgti peršalimo ligomis, sveikata svarbiau nei apšildymo mokestis.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių