- Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
-
Kaune paminėtos Europos paveldo dienos
Trečią dešimtmetį skaičiuojanti tarptautinė iniciatyva Europos paveldo dienos (EPD) sugrįžo su intriguojančia tema – „Įtraukiantis paveldas“. Šiemet paveldo festivalį patikėta atidaryti Kaunui. Panemunėje pristatyta ir „greitosios paveldo pagalbos“ komanda.
Ragina domėtis miestu
Kaunas yra pateikęs paraišką UNESCO kultūros paveldo sąrašui, tad įvairių paveldo objektų mieste tikrai netrūksta. Europos kultūros paveldo dienos kaip tik skatina atkreipti dėmesį į vertingus pastatus, jais pasigrožėti, o jei reikia, ir padėti išsaugoti.
„Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu“, – taip į Europos paveldo dienas kvietė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jau tradicija tapusios Europos paveldo dienos – galimybė iš naujo atrasti gerai žinomus, bet naujomis veiklomis patrauklius ar visuomenei dažniausiai uždarus objektus, pažinti nepelnytai primirštas ar atnaujintas kultūros paveldo vertybes, jų istorijas ar susipažinti su paveldosauginiais procesais.
Turime daug gražių ir unikalų dalykų, todėl raginu domėtis tiek Kauno kultūra, istorija, tiek ir kitų Lietuvos regionų paveldu.
„Šios dienos aktualizuoja paveldo reikšmę. O kadangi kitąmet Kaunas taps Europos kultūros sostine, šis renginys taip papildo ir mūsų programą. Šio renginio metu pristatomos ir globalios paveldo tendencijos, ir mažos iniciatyvos. Šiemet dėmesį skyrėme medinei architektūrai. Panemunės bendruomenės centras, nors kol kas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, tačiau dabar yra tvarkomas, tad jo valdytojai gali taip pat iš mūsų pasisemti patirties. Ką gali žinoti, galbūt kada nors šis pastatas taps saugomu, tad dabar jį tvarkant ir konsultuojantis su paveldo specialistais, bus išvengta klaidų“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis.
Europos paveldo dienų proga įvairūs specialistai dalijosi žiniomis apie paveldo priežiūrą, gyventojai sužinojo apie įtraukius bendruomeninius ir individualius projektus. Be to, pasivaikščioti po paveldu turtingas K. Donelaičio ir V .Putvinskio gatves kvietė ir miesto gidai. Duris atvėrė ikoniški paveldo objektai – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso kariliono ir laikrodžio bokštas bei Kauno tvirtovės VI fortas.
Pagalba paveldui
„Modernizmas ateičiai“ komanda yra „Kaunas 2022“ programos dalis, kuri kauniečius šį kartą sutiko Panemunėje. Čia pristatytas „FixusMobilis“ arba „greitoji paveldo pagalba“ – projektas, padedantis paveldo pastatų savininkams vykdyti prevencinę priežiūrą.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
„Tai projektas, kuris keliauja po visą Lietuvą. Mobiliame autobusiuke yra speciali įranga, kuria naudojasi paveldo specialistai. Jie vykdo prevencinę priemonę ir kalbasi su paveldo objektų savininkais, padeda išspręsti įvairias su paveldo išsaugojimu susijusias problemas. Tai nėra komanda, kuri atliktų statybinius darbus, bet šie žmonės gali įvertinti pastato būklę, atlikti stebėseną, kad, tarkime, remontuojant, būtų išvengta klaidų arba atlikti smulkius darbus, kurių nepadarius jie peraugtų į dideles problemas“, – „FixusMobilio“ idėją pristatė „Kaunas 2022“ koordinatorius.
Iš tiesų mobili paveldo gelbėjimo komanda gali padėti išvalyti lietvamzdžius, nuo saugomo pastato nepažeidžiant jo konstrukcijos pašalinti nereikalingus augalus, ar užlopyti skylę, kad sienos toliau nešlaptų, taip pat pasidalyti patarimais, kaip teisingai atlikti kitus būtinus darbus ir taip prisidėti prie vertingų pastatų išsaugojimo.
Paveldo situacija Kaune
Kultūros paveldo objektų Kaune iš tiesų gausu. Turime nemažai tarpukario modernizmo perlų, medinukų, kurie įdomūs pasauliui. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip paveldo specialistai įvertina miesto pastangas išsaugoti šį turtą bei kokių iššūkių kyla.
Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos.
„Mieste tikrai yra kuo didžiuotis, nes yra veikianti paveldotvarkos programa, pagal kurią savivaldybė gali gana svariai prisidėti prie fasadų tvarkybos. Iš pradžių buvo galima paraiškas teikti tik tiems pastatams, kurie įtraukti į registrą, tačiau dabar galima ir tiems, kurie tiesiog patenka į saugomą teritoriją, tad galima sutvarkyti ženkliai daugiai pastatų“, – savo nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.
Tačiau mieste būta ir tokių atvejų, kuomet pastato valdytojai numoja ranka į tai, kad pastatas saugomas arba yra apsaugos zonoje ir lengva ranka sunaikina vertingas savybes. Vienas garsiausių pastarojo meto paveldo skandalų buvo dėl Perkūno al. 11-ojo namo, kuris dabar pusiau nugriautas, o paveldo sergėtojai su savininku bylinėjasi teismuose.
„Šalia tų gerų iniciatyvų yra ir probleminių vietų. Dalį problemų galima išspręsti edukuojant žmones. Būtent tokių renginių, kaip Europos kultūros dienos, metu galima rasti daug sprendimų, kaip išsaugoti vertybes. Tačiau daug didesnės problemos kyla tada, kai į miestą ateina didelės investicijos ir interesai užsidirbti. Tada paveldas nustumiamas į antrą planą“, – nuomonę išsakė Ž. Rinkšelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai atvažiavę ryklių pasižiūr...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė2
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti2
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos92
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...