Kauniečiams skambinant telefonu 112, nuo šiol atsiliepiama Klaipėdoje. Kauno greitosios pagalbos stoties medikai tikina, kad dėl to jų paslaugų kokybė nesuprastėjo.

Paslaugos centralizuojamos

"Gyvename technikos amžiuje: kas prieš dešimt metų atrodė neįmanoma, o prieš penkerius – kaip stebuklas, šiuo metu yra realybė", – konstatavo Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMPS) stoties dispečerinės administratorius Giedrius Meškauskas.

Anot jo, nėra svarbu, kur atsiliepiama: ar tame mieste, kuriame šaukiamasi pagalbos, ar už 200 kilometrų. Svarbu, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau.

Nuo birželio 2 d. Klaipėdos bendrasis pagalbos centras praplėtė teritoriją, iš kurios pagalbos prašančiųjų telefonu 112 skambučiai patenka į jų centrą. Anksčiau šiuo numeriu skambinusiems  kauniečiams buvo atsiliepiama taip pat ne Kaune, o Alytuje.

Šiuo metu į pagalbos skambučius numeriu 112 atsiliepiama keturiuose centruose, tačiau nuo rytdienos liks tik trys centrai: Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje. Kaunas priskirtas Klaipėdos bendrosios pagalbos centrui.

Greitosios dispečerinės modernėja

Greitąją medicinos pagalbą galima išsikviesti ir senaisiais numeriais: 03, 033 (iš "Tele2" ir "Bitės" tinklų) ir 103 ("Omnitel"). Į tokius skambučius atsiliepia greitosios medicinos pagalbos stočių dispečeriai.

Kauno GMPS dispečerinė priima skambučius ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Kauno apskrities (Kauno, Kėdainių, Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių rajonų). Ir net iš Tauragės apskrities bei Vilkaviškio ir Šakių rajonų. Pastarieji prie Kauno GMPS dispečerinės sistemos buvo prijungti prieš pusantrų metų. Tauragės apskričiai priklausančio Jurbarko – tik šių metų vasarį.

G.Meškauskas patikino, kad tokia GMPS dispečerinių centralizacija pasiteisino. Pirmiausia ji leidžia eliminuoti iki šiol problemų kėlusias vadinamąsias paribio zonas, kai kviečiantis pagalbą skambutis nukeliaudavo į kaimyninį rajoną. Dabar pagalbos šauksmą, pavyzdžiui, iš Kėdainių ar Radviliškio užregistravę Kauno GMPS dispečeriai mato savo kompiuterinėje sistemoje ir Šiaulių GMPS automobilius. Ir, esant ekstremaliai situacijai, gali perduoti gautą pranešimą tiesiai į šios stoties automobilį, esantį arčiausiai įvykio vietos.

Pasinaudojo amerikiečių patirtimi

Kitas naujosios GMPS dispečerinių sistemos privalumas – kvietimo registravimo protokolai, pagal kuriuos jų darbuotojai renka informaciją, užregistruoja iškvietimą.

"Tai yra JAV nacionalinės dispečerių akademijos patvirtinti protokolai, naudojami daugiau kaip 40 šalių, – aiškino G.Meškauskas. – Mes juos įdiegėme jau prieš kelerius metus ir labai džiaugiamės, kad galima pradėti teikti pagalbą ligoniui jau nuo pirmos pranešimo apie įvykį minutės."

Turėtos galvoje instrukcijos, kurias skambinusiajam dabar suteikia skambutį priėmęs dispečeris. O šių instrukcijų esmė – nurodymai, kaip teikti pirmąją pagalbą.

"Nors daugėja pacientų, kuriuos ištinka staigios mirtys, vis daugiau jų išgelbstima", – naujos tvarkos rezultatus pabrėžė G.Meškauskas.

Atsakyti į klausimus būtina

Vienoje GMPS dispečerinės pamainoje dirba aštuoni dispečeriai. Atsiliepusio į skambutį tikslas – operatyviai ir kokybiškai surinkti informaciją, kokios pagalbos reikia.

Todėl paskambinus visada privalu pasakyti adresą, savo telefono numerį ir kas atsitiko. Į po to užduodamus klausimus jau galima atsakyti : "taip", "ne" arba "nežinau". Tačiau nuo šių atsakymų priklausys, kokia medikų brigada bus išsiųsta į pagalbą. Ir ar užteks jos vienos.

Kol į skambutį atsiliepęs dispečeris renka informaciją, jo kolega mato vykstantį dialogą dispečerinės kompiuterinės sistemos ekrane. Todėl nereikia baimintis, kad į skambutį atsiliepęs dispečeris nesiunčia į įvykio vietą kolegų, o patarinėja, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Matydamas ekrane vykstantį dialogą, kitas dispečeris suranda arčiausiai ligonio ar įvykio vietos esančią medikų brigadą. Visai nesvarbu, iš kur užregistruotas pagalbos šauksmas – iš Kauno ar Jurbarko.

Į visus greitosios pagalbos automobilius įdiegta GPS sistema, rodanti ne tik jo buvimo vietą, bet ir iškvietimo etapą – ar laisvas, ar vyksta pas pacientą, ar jau yra pas jį, ar jau gabena pacientą į ligoninę. Be to, sistema automatiškai skaičiuoja ir atstumą nuo medikų brigados buvimo iki iškvietimo vietos.

"Dispečeriui tereikia spragtelėti kompiuterio pelės klavišą ir pranešimas perduodamas pasirinktam automobiliui, – reziumavo G.Meškauskas. – Todėl visai nesvarbu, kur yra atsiliepiama į pagalbos prašančiojo skambutį. Svarbiau – kaip veikia jį užregistravusi sistema."

"Jei tai įvykis, kuriame gali prireikti kelių spec. tarnybų pagalbos, geriau skambinti numeriu 112, bet jei problema tik medicininė – skauda galvą ar krūtinę, pykina, žmogus nualpo, patyrė širdies smūgį ar susižeidė, geriausia skambinti trumpaisiais greitosios pagalbos numeriais – 03, 033 arba 103 ir kokybišką pagalbą ligonis pasieks greičiausiai",  – patarė G.Meškauskas.
Paskambinus telefonu 112, tą pačią informaciją reikės papasakoti ir Bendrosios pagalbos centro operatoriui, ir GMPS dispečeriui, kuriam tas pranešimas bus peradresuotas.

Per 15 minučių

Į pirmos kategorijos iškvietimus mieste greitoji turi atvykti vėliausiai per 15 min., kaime – per 25 min.

Pirmai kategorijai priklauso infarktas, insultas, traumos, nelaimingi atsitikimai, skausmas, aukšta temperatūra ir kiti negalavimai, kai reikalinga skubi medikų pagalba.

Daugiau kaip 90 proc. atvejų, kuriuos užregistruoja Kauno GMPS dispečerinė, šis reikalavimas įvykdomas. Pasitaiko, kad sutrukdo kelio remonto darbai, dėl kurių tenka vykti į iškvietimą aplinkkeliu.

Iki tilto per Nemuną uždarymą Panemunės rajoną aptarnaudavo Šančių pastotė. Dabar greičiau, per 7–10 min., į Panemunę atvykstama ne iš jos, o iš Kauno GMPS Pramonės pr. per Petrašiūnus.