Balsai suskaičiuoti

Lietuvos teismų administracija pirmadienį paskelbė atrankos į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas rezultatus. Iš trijų pretendentų atrankos komisija pasirinko du. Tinkama būti Kauno apylinkės teismo pirmininke keturiais balsais „už“ iš septynių balsavusių atrankos komisija išskyrė to paties teismo teisėją S.Meškauskienę.

Penkiais balsais „už“ iš septynių balsavusių Atrankos komisija tinkamu eiti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas atrinko Arūną Purvainį. Jis nuo 2019 m. gegužės pabaigos paskirtas laikinuoju apylinkės teismo vadovu, taip pat ėjo ir teismo pirmininko pavaduotojo pareigas.

Ši atranka į Kauno apylinkės teismo pirmininkus jau trečioji. Pirmosios dvi buvo nesėkmingos. A.Purvainis dalyvavo ir antroje atrankoje. Tąsyk, daugelio nuostabai, teisėjų taryba pasipriešino tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkimui teismo pirmininku skirti A.Purvainį.

Galutiniame tarybos balsavime A.Purvainiui pritrūko dviejų balsų. Nemenką įtaką tokiam sprendimui tąsyk galėjo turėti anoniminė Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausa. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad A.Purvainis netinkamas teismo pirmininko pareigoms.

Anonimiškai apklausti teismo darbuotojai buvo ir šį kartą. „Darbuotojų nuomonė apie A.Purvainį išsiskyrė. Dalis apibūdino jį kaip tu-rintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus. Kita dalis respondentų A.Purvainį apibūdino kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos“, – rašoma pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadose.

Tiesa, jose šįkart kažkodėl nenurodoma, kokiu santykiu pasiskirstė anonimiškai apklausti respondentai. O, apibendrindama apklausos duomenis apie teisėją S.Meškauskienę, atrankos komisija neužsiminė apie išsiskyrusią kolegų nuomonę apie šią pretendentę.

„Teismo darbuotojai S.Meškauskienę apibūdino kaip turinčią tvirtą nuomonę, žmogišką, organizuotą, veiklią, komunikabilią, turinčią organizacinių gebėjimų, kuriančią teigiamą mikroklimatą“, – taip atrankos komisija apibendrino anoniminės apklausos duomenis.

Darnos svarba

Per laikinąjį A.Purvainio vadovavimo laikotarpį Kauno apylinkės teisme įsisiūbavusi įtampa panašu neslopsta. Priešingai, teismo bendruomenė gyvena vis didėjančioje baimėje.

Trečioje atrankoje į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas dalyvavo dar viena teisėja – Giedrė Jakštienė. Mediacijos pradininkė Lietuvoje ne vieną procesą yra baigusi taikos sutartimi tarp karo kirvius iškasusių pusių. Kolegos teisėją išskyrė kaip gebančią konfliktines situacijas spręsti ramiai ir taikiai.

Regis, sužibusi galimybė Kauno apylinkės teisme turėti vadovą taikdarį liks neišnaudota. Po atrankos komisijos įvertinimo G.Jakštienės pavardės tarp pretendentų imtis Kauno apylinkės teismo rūmų veiklos neliko, tačiau, nepaisant to, Prezidentas gali pasirinkit jos kandidatūrą.

„Kauno diena“ rašė apie prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teisme. Teisėjai savo ruožtu dar 2019 m. gruodį kreipėsi į Lietuvos teismų administraciją, Teisėjų tarybą dėl netinkamų darbo sąlygų teisme. Neplaninio patikrinimo akte atkreiptas dėmesys į „tarpusavio darnaus komunikavimo gebėjimų tobulinimo, tarpusavio santykių pagrindimo pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu ir kitais solidarumo bei padorumo, kaip pagrindiniais teisėjų elgesio principų reikalavimais, svarbą“.

Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas aiškintis kunkuliuojančias audras Kauno apylinkės teisme pavedė išoriniam administratoriui Kauno apygardos teismui. Šio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis neslėpė, kad mikroklimato Kauno apylinkės teisme geru nepavadintų.

N.Meilutis „Kauno dienai“ patvirtino, kad šiais metais numatyta atlikti planinį tikslinį Kauno apylinkės teismo pirmininko įgyvendinamos vidinio teismo administravimo veiklos, susijusios su teisėjų ir teismo personalo darbo krūvio stebėsena, tolygaus darbo krūvio paskirstymo ir bylų perdavimo kitiems teismo rūmams, efektyvumo patikrinimą. Tiesa, neužsiminė kada tai vyks, tačiau pabrėžė, kad išvadas bus galima daryti tik po patikrinimo.

Kolegiškas pabendravimas

Dėmesį Kauno apylinkės teismui parodė ir Teisėjų tarybos pirmininkas. Šiemet vasario 20 d. A.Valantinas atvyko susitikti su teisėjais. Susitikimas vyko Kauno apygardos teisme.

„Per susitikimą kolegiškai buvo aptarti teisėjams rūpimi klausimai. Dalyvavimas nebuvo gausus, nors buvo kviesti visi teisėjai, norintys susitikti su Teisėjų tarybos nariais. Dalyvavę asmenys pasisakė įvairiais jiems rūpimais klausimais, išsakė nuomones ir apie vidinį mikroklimatą Kauno apylinkės teisme. Pasisakiusieji kėlė klausimus dėl padėjėjų stokos, netinkamo jų paskirstymo (neva administracija ne viską padarė, kad būtų užpildytos padėjėjų vietos), komunikacijos su darbuotojais trūkumo“, – susitikimo įspūdžiais pasidalijo A.Valantinas.

Teisėjų tarybos pirmininkas pabrėžė, kad šis susitikimas nebuvo siejamas su konkrečiu įvykiu – Kauno apylinkės teismo pirmininko atranka. Vis dėlto neabejojama, kad įtampa Kauno apylinkės teisme ėmė augti po to, kai laikinuoju vadovu buvo paskirtas vienas iš pretendentų tapti nuolatiniu teismo vadovu A.Purvainis.

Net ir Atrankos komisija išvadose atkreipė dėmesį į poreikį apylinkės teisme suderinti formalų ir neformalų komunikacijos su teisėjais ir teismo personalu būdą, kad tai netaptų kliūtimi, siekiant užtikrinti tinkamą psichologinį mikroklimatą teisme.

Be kita ko, šalia gerųjų A.Purvainio charakterio savybių, kaip „dalykiškas, oficialus, turintis tvirtą nuomonę“, išvadose nurodoma, kad „bendraudamas su teisėjais ir teismo personalu kartais savo nuomonę pateikia kaip iš anksto neginčytiną, taip sukeldamas konfrontaciją tarp savęs ir kitų asmenų, nors iš esmės esant teisingai nuomonei, to galėtų išvengti plačiau padiskutavęs su teismo kolektyvu“.