Galimybė dalyvauti industrinėse ekskursijoje sulaukė didžiulio susidomėjimo.

„Gana netikėta, bet visos vietos į ekskursijas buvo užpildytos per dvi dienas. Bendrovė ieško galimybių surengti papildomų ekskursijų. Dar yra likę vietų į instaliaciją „Lengvai pakylėtas slėgis“, kuri vyks įspūdingoje erdvėje Petrašiūnų elektrinės viduje“, – „Kauno dienai“ sakė „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.

Jis pabrėžė, kad rugpjūčio mėnesį Kaune pirmą kartą vyks AB „Kauno energija“ organizuojamas festivalis „Transformacijos“. Planuojama, kad festivalio metu istorinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje apsilankys iki 5 tūkst. smalsuolių.

Pasak Š. Bulotos, lankomiausių ir populiariausių miesto renginių sąraše atsidurti siekiantis festivalis visuomenei atveria vieną įdomiausių ir mistiškiausių pramoninių objektų.

Tuo galėjo įsitikinti vakar surengtos pirmos ekskursijos dalyviai.

Profesionalūs gidai vedžiojo po neįprastų agregatų pilnus pastatus, klaidžius elektrinės teritorijos kiemelius ir pasakojo šio objekto, kuris tarpukario metais buvo gigantiška įmonė, reikšmę Kauno vystymuisi ir įtaką formuojantis miesto tapatybei.

Gidas Jonas Oškinis atkreipė dėmesį, kad prieš 100 metų Petrašiūnai buvo ne miesto dalis, bet valsčius.

„Tai buvo tiesiog kaimiška teritorija. Viskas ėmė keistis, kai čia sumanyta statyti pagrindinę Kauno ir Lietuvos elektrinę. Taip Petrašiūnuose prasidėjo didelės permainos, kurias lėmė augantis elektros energijos poreikis. Kodėl pasirinkti Petrašiūnai? Čia buvo nederlingos, todėl pigios žemės, šalia – Nemunas. Įrenginių aušinimo sistemai reikėjo labai daug vandens. Buvo kalbama, kad Petrašiūnų elektrinė per dieną sunaudodavo tiek vandens, kiek visas Kauno miesto vandentiekis“, – pasakojo gidas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

J. Oškinis neslėpė, kad elektrą naudojantys tuometiniai kauniečiai elektrinės nemėgo, ir ne be pagrindo – jos tiekiama elektros energija buvo brangi, nes elektrinę valdžiusi belgų įmonė naudojosi absoliučiu monopoliu.

Greta įmonės teritorijos iki šiol stovi tuometiniams specialistams statyti mūriniai daugiabučiai, turėję net vonios kambarius, o tai tarpukariu buvo didžiulė retenybė ir prabanga.

Pagrindinis Petrašiūnų elektrinės kuras tuo metu buvo durpės.

„Anglis reikėdavo atsivežti, o durpės – šalia. Tiesa, durpės pasitaikydavo nekokybiškos, sumaišytos su ledu“, – sakė J. Oškinis.

„Nieko nuostabaus. Ir dabar taip pasitaiko. Atvežtame biokure randame ir ledo gabalų, ir metalo, ir net padangų“, – gido pasakojimą papildė ekskursijos dalyvius lydėjęs ir savo pasakojimais ir patirtimi mielai dalijęsis Petrašiūnų elektrinės gamybos vadovas Ernestas Verikas.

Atsakydamas į klausimus, jis informavo, kad „Kauno energija“ dabar gamina apie 40 proc. miestui reikalingos šilumos.

Per parą žiemos metu elektrinėje sudeginama dvylika sunkvežimių biokuro.

Šventė: ekskursijomis, kurios yra festivalio „Transformacijos“ dalis, bendrovė „Kauno energija“ pažymi savo veiklos 60-metį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Gidas Deimantas Ramanauskas pasakojo dramatiškas istorijas, Petrašiūnų elektrinėje nutikusias karo ir pokario metais.

Ekskursijomis, kurios yra festivalio „Transformacijos“ dalis, bendrovė „Kauno energija“ pažymi savo veiklos 60-metį. Daugiau informacijos: www.festivalistransformacijos.lt.