Lįsdavo po stalu

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas Linas Idzelis atkreipė dėmesį į pasikeitusį požiūrį į agresijos realumą.

Pasak jo, anksčiau, kai su savivaldybių institucijomis tekdavo derinti pratybų scenarijus, užtekdavo paminėti karą ir valdininkas, vaizdžiai tariant, palįsdavo po stalu arba tokias kalbas įvertindavo kaip kliedesius.

„Baisiausias galimas scenarijus jiems atrodė traukinio nuvažiavimas nuo bėgių ir 100 ar net 200 aukų“, – sakė kariškis.

Slėptųsi: skaičiuojama, kad priedangos talpintų per 66 tūkst. kauniečių, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Jo tvirtinimu, išgirdę, kad šauliai modeliuoja galimos karinės padėties ir agresijos situacijas, leisdavo suprasti, kad kažkam ne visi namie.

„Tačiau dabar požiūris keičiasi. Reikia suprasti, kad, jei nebūsi tinkamai pasirengęs, nušaus kitą dieną ir būsi labai negyvas“, – apie karo akivaizdoje atsirandančius pokyčius piliečių sąmonėje kalbėjo LŠS vadas.

Priedangos talpintų per 66 tūkst. gyventojų, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. gyventojų.

Nėra kada delsti

Sprendimų operatyvumo svarbą pabrėžė ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Pagrindinė užduotis – komendantūros įsteigimas. Komendantai turi būti patyrę aukšto rango karininkai. Komendantūras reikia įveiklinti dar taikos metu, t. y. jau dabar turime pradėti jas ir komendantinius vienetus kurti. Deja, iki šiol dar diskutuojama, kada turime pradėti steigti komendantūras, komendantinius vienetus: ar tik prasidėjus karui, per penkias darbo dienas, kai iki Vilniaus nuo Baltarusijos sienos – 20 km, ar taikos metu. Aš asmeniškai ir komitetas nuolat akcentuojame pasirengimą taikos metu. Kitos išeities neturime, privalome tai daryti, nes gali būti per vėlu. Kaip rodo patirtis, ukrainiečiams prireikė trijų mėnesių, kol buvo sukurtos komendantūros. Iki karo tokių struktūrų nebuvo“, – pabrėžė jis.

Pasak L. Kasčiūno, būtina skirti pakankamai laiko apmokymams, nes parengti žmonės būtų „visai kita jėga nei tik chaotiškai susirinkę karo padėties metu“.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį ir į vadinamuosius sukarintus komendantinius vienetus, kurių paskirtis – vykdyti objektų apsaugą, padėti policijai užtikrinti, kad būtų laikomasi komendantinės valandos reikalavimų, kovoti su diversinėmis grupėmis, užtikrinti evakuaciją, asmenų judėjimą.

Laurynas Kasčiūnas

Patvirtino planą

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis informavo apie savivaldybės pasirengimą įvairiems grėsmių scenarijams.

Jis atkreipė dėmesį, kad, savivaldybėms pradėjus gyventi karo režimu, karo komendantas tampa pagrindiniu asmeniu, kurio nurodymus privalo vykdyti savivaldybės administracijos direktorius.

Komendantas tampa tarpininku tarp kariuomenės, savivaldybės institucijų ir miesto gyventojų.

„Savivaldybė yra parengusi mobilizacijos planą, kuris jau yra patvirtintas departamento. Plane yra suplanuoti visi būtini veiksmai, pradedant nuo informacijos skleidimo gyventojams, kultūros objektų apsaugos, maisto, vandens, šilumos, elektros tiekimo užtikrinimo priemonių“, – sakė T.Metelionis.

Rengia priedangas

Kauno gyventojai, kaip ir kitose savivaldybėse, apie pavojų tiek karo, tiek ekstremaliųjų situacijų atvejais būtų perspėjami sirenų sistema.

Įspėjimus, anot T. Metelionio, galėtų išgirsti beveik 90 proc. miestiečių. Jis taip pat akcentavo, kad savivaldybėje yra 242 kolektyvinės apsaugos statiniai – mokyklos, darželiai, kur žmonės galėtų išbūti ilgesnį laiką, ir 202 trumpesniam laikui skirtos priedangos – rūsiai, požeminio stovėjimo aikštelės, taip pat ir Kauno tvirtovės elementai – fortai.

„Priedangos talpintų per 66 tūkst. gyventojų, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. gyventojų“, – sakė jis.

Anot T. Metelionio, nutrūkus elektros tiekimui siurblinėse, vandeniu dalį gyventojų dar būtų galima aprūpinti naudojantis elektros generatoriais,  yra parengti planai dėl vandens dalijimo gyventojams.

Kauno miesto savivaldybės administratorius pasidžiaugė, kad jau yra naudingos patirties bendradarbiaujant su sukarintomis struktūromis.

„Labai veiksminga yra LŠS pagalba. Tuo įsitikinome kovido pandemijos metu, kai savivaldybė iš šaulių sulaukė milžiniškos pagalbos“, – sakė  savivaldybės atstovas.

Kovinis genas

Diskusijose pabrėžta, kad karo atveju svarbią reikšmę turės gyventojų valia ir ryžtas priešintis. Vaizdžiai kalbėta apie Kauno kovinio geno atgaivinimą. L. Idzelio įsitikinimu, tai yra įmanoma.

„Buvome suvaryti, bet sapnavome Vytį“, – apie kauniečių sąmonėje galimai glūdintį kovos geną vaizdingai sakė šaulių vadas.

Anot jo, prasidėjus karui, visuomenės judėjimas būtų prieštaringas – vieni važiuotų iš šalies, kiti – priešinga kryptimi, kariauti. Klausimas, kiek pastarųjų būtų mažiau už bėgančius iš šalies. Kiekvienoje tautoje tokių žmonių yra tik tam tikras procentas.

Anot kariškio, gali būti vienas ir dešimt, vienas ir dvidešimt. Atsirastų ir kolaborantų.

„Su kolaborantais reiktų elgtis taip, kaip jie norėtų elgtis su jumis, – sakė L. Idzelis ir pridūrė: – Šito aš nesakiau.“

Nuolat akcentuojame pasirengimą taikos metu. Kitos išeities neturime, privalome tai daryti, nes gali būti per vėlu.

Medikai alpdavo

Pabrėžta ir gydymo įstaigų, medicinos personalo pasirengimo svarba.

„Pirmomis karo Ukrainoje dienomis, atvežus į ligoninę sprogmens sužalotą karį, kai kurie gydytojai nualpdavo. Paskui priprato“, – pastebėjo vienas kariškis.

Pasak Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, Skubios medicinos klinikos vadovo profesoriaus Kęstučio Stašaičio, jei jo tiesiai šviesiai paklaustų, ar Klinikos pasirengusios efektyviai veikti karo padėties atveju, atsakytų – ir taip, ir ne.

Jis atkreipė dėmesį į medikų personalo trūkumą ir nerimą keliančią aplinkybę, kad daug jų stokoja darbo patirties su traumų patyrusiais pacientais.

K. Stašaitis kalbėjo ir apie iš anksto sunkiai numatomas specifines sąlygas dirbant karo padėties sąlygomis. Karą patyrusių šalių patirtis rodo, kad karo veiksmų metu į darbą atvyksta apie 40 proc. medicinos personalo. Priežastys – įvairios: tiesiog nėra galimybės privažiuoti, žmonės natūraliai ima rūpintis savo šeimos apsauga.

Atsiranda daug neaiškumų planuojant ligoninės darbo kasdienybę karo sąlygomis. Pavyzdžiui, kaip elgtis pradėjus kaukti pavojaus sirenai.

Sąlyga: LŠS vado L.Idzelio teigimu, be pratybų, gynybos planai bus tik popieriai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Sunkiai įsivaizduoju, kad chirurgas paliktų ant stalo gulintį pacientą ir bėgtų į slėptuvę Klinikų požeminiuose tuneliuose arba kad reanimacijos palatų medikai lėktų slėptis palikę pacientus“, – sakė K. Stašaitis.

Pasak L. Idzelio, nežinios bus mažiau, jei nuolat bus rengiamos visavertės pratybos.

Jo tvirtinimu, jei planai, kaip elgtis karo padėties sąlygomis, gulės tik stalčiuose ir nebus įgyvendinami realiomis sąlygomis, jie bus tik popieriai.