Pikas dar neprasidėjo

Per 100 suaugusiųjų ir beveik 20 vaikų – tokia sergamumo erkiniu encefalitu statistika Kauno klinikinėje ligoninėje sukaupta iki rugpjūčio vidurio. Didžiausias sergamumas šia liga įprastai būna rugsėjo ir spalio mėnesiais.

"Vadinasi, nepasiekus sezono įkarščio turime rekordą. Ligoninėje dirbu jau aštuoniolika metų, ir per tą laiką tiek daug ligonių buvo gal tik du sezonus. Pernai ir užpernai per visus metus būdavo 70–80 ligonių", – konstatuoja Kauno klinikinėje ligoninėje veikiančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė.

Ji viliasi, kad blogosios prognozės neišsipildys ir sergamumas taip sparčiai nebedidės, jeigu orai nebus tokie palankūs pramogoms ir darbams gamtoje. Daug laiko praleidžiame joje, kai oras šiltas. Rudeniop prasideda grybavimo sezonas, ir kuo dažniau einame į mišką, tuo didesnė tikimybė, kad įsisiurbs erkė. Užtenka vienos susirgti sunkia liga – erkiniu encefalitu, jei šis gyvis yra viruso nešiotojas.

"Kai labai karšta ar sausa, erkės yra mažiau aktyvios. Sakyti, kad jų pagausėjo būtent šiais metais, negalime, nes tokių duomenų neturime, bet sergamumas akivaizdžiai primena, kad saugotis yra būtina", – perspėja profesorė A.Mickienė.

Kaip plinta virusas

Galbūt vis daugiau erkių yra viruso nešiotojos? Kaip jis plinta?

Du mokslinius darbus apie erkinį encefalitą parašiusi ir vieną jų apsigynusi Karolinskos universitete, trečiame pagal Europos medicinos universitetų reitingą po Oksfordo ir Kembridžo, profesorė A.Mickienė paaiškina, kad pirmiausia erkės užsikrečia viena nuo kitos, kai būna greta, besimaitindamos iš mažo gyvūnėlio. Viena suleidžia virusą į gyvūnėlio odą, jis pasklinda per odoje esančias imunines ląsteles, o kita, esanti šalia, jį pasičiumpa.

"Į mažų paukščiukų, gyvūnėlių kūnelį būna prisisiurbę labai daug erkių, ir taip jos tampa infekuotos", – profesorė A.Mickienė atsako smalsuoliams, norintiems suprasti, kodėl vienos erkės žmogui yra pavojingos, o kitos – ne.

Taip susidaro infekuotų erkių židiniai. Jie Lietuvoje nustatyti ir pagal erkių paplitimo bei užsikrėtimo virusu gausumą, ir pagal sergamumą. Bendras šalies sergamumo vidurkis per pastaruosius dešimt metų – dvylika susirgusiųjų erkiniu encefalitu iš 100 tūkst. gyventojų. Radviliškio rajone šis skaičius siekia 33, Šiaulių – 48, Panevėžio – 52.

"Sergamumas Kaune – pustrečio karto didesnis nei šalies vidurkis", – konstatuoja gydytoja infektologė mokslų daktarė A.Mickienė.

Pasiskiepyti būtina kiekvienam

Erkės platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Nuo pastarojo vaistų nėra, bet saugo skiepai.

"Vis daugiau šalies gyventojų skiepijasi nuo erkinio encefalito. 1998 m. pasiskiepijusiųjų buvo tik vienas procentas, 2002-aisiais – devyni, o dabar kas ketvirtas šalies gyventojas yra gavęs nors vieną vakcinos dozę", – didėjantį gyventojų sąmoningumą skaičiais įrodo profesorė A.Mickienė.

Ji pabrėžia, kad didžiausia būtinybė pasiskiepyti – gyvenantiesiems labiausiai paplitusio viruso zonose ir apgailestauja, kad skiepai nėra pigūs, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojami.

Autoritetingiausia institucija, teikianti rekomendacijas visuomenės sveikatai saugoti, yra Pasaulio sveikatos organizacija. Jos nutarimu šalyse, kur erkiniu encefalitu iš 100 tūkst. gyventojų serga daugiau nei penki, būtina šimtaprocentinė vakcinacija. Vadinasi, mes turime būti pasiskiepiję kiekvienas, kaip ir kaimynai estai bei latviai ir slovėnai, kurie erkiniu encefalitu serga taip pat labai daug.

Profesorės A.Mickienės teigimu, valstybė turėtų pasistengti surasti lėšų ir pradėti gyventojų vakcinavimą labiausiai endeminiuose rajonuose.

Pirmi simptomai – po savaitės

Erkinis encefalitas – labai sunki liga. Mokslas dar ieško atsakymų į daugybę neatsakytų klausimų, kaip šis virusas pažeidžia smegenis ir sutrikdo jų veiklą.

"Užsikrėtusiai erkei įsisiurbus suserga ne visi. Vieni iš viso nieko nepajaučia, kiti šiek tiek pakarščiuoja, ir viskas. Vadinasi, virusas kraujyje buvo, bet nepateko į smegenis", – aiškina profesorė A.Mickienė.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Tačiau dažniausiai ligos eiga būna dvibangė, kai po pirmosios fazės, trukusios keletą dienų, žmogus pasijaučia pasveikęs, o po savaitės, ilgiausiai – po mėnesio ateina vadinamoji antroji ligos banga. Tuomet jau pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai, nes virusas būna tyliai nukeliavęs į galvos smegenis ir jas pažeidžia.

Ir šiuo atveju yra geresnis variantas, kai pažeidžiami tik smegenų dangalai. Tuomet ligoniui skauda galvą, pykina, jis vemia, karščiuoja. Kai virusas įsiskverbia ir į smegenų ląsteles, trinka kalba, dreba rankos, ligonis silpsta, galimas paralyžius, traukuliai ar netgi koma.

"Tokiu atveju smegenų ląstelės atsikuria labai sunkiai", – apgailestauja profesorė A.Mickienė.

Pasitaiko atvejų, kai liga paūmėja staiga. Taip nutinka, kai virusai pažeidžia kvėpavimo, kraujotakos centrus. Tokios būklės ligoniai gydomi Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, prijungus dirbtinio kvėpavimo aparatūrą, monitoriuose sekant gyvybines funkcijas.

Vaikai serga rečiau

Persirgus erkiniu encefalitu imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Jei erkė buvo įsisurbusi, bet nesusirgome, yra specialių tyrimų, kuriais galima pasitikrinti, galbūt ji buvo infekuota ir imunitetas susidarė. Tokių žmonių tarp sveikų Lietuvos gyventojų yra apie 3 proc.

Vaikai erkiniu encefalitu serga rečiau nei suaugusieji. Manoma, kad mažųjų organizmas į šį virusą reaguoja kitaip nei suaugusiųjų. Kuo pastarieji vyresni, tuo daugiau jų suserga ir serga sunkiau.

Liekamieji erkinio encefalito padariniai – paralyžius, rankų drebėjimas, sukaustymas (į Parkinsono ligą panaši būklė), nejudrumas, psichikos sutrikimai.

"Kas penktas ligonis, sirgęs erkiniu encefalitu, kenčia nuo ilgalaikių padarinių, neretai nebegali dirbti intensyvaus protinio darbo ar tęsti studijų, nes sveikatos nesusigrąžina", – apibendrina gydytoja infektologė A.Mickienė.

Profesorė priduria, kad šiemet daug ligonių buvo sunkios būklės, beveik 20 jų buvo gydyti Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, bet jų gyvybę pavyko išgelbėti.

Kauno klinikinėje ligoninėje dirbantys infekcinių ligų gydytojai turi labai didelę patirtį, nes čia gydomi ligoniai iš visos Vidurio Lietuvos. Jau daugelį metų trečdalis visų šalies gyventojų, susirgusių erkiniu encefalitu, gydyti būtent Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriuose.

"Turime didelį praktinį ir mokslinį įdirbį, nes esame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikinė bazė. Kauno klinikinės ligoninės poliklinikoje konsultuojami ir skiepijami visi šalies gyventojai, šias paslaugas teikia aukščiausios kvalifikacijos gydytojai. Labai patyrę šios ligos gydymo srityje mūsų ligoninės reanimacijos specialistai ir gydytojai reabilitologai. Pastarieji tęsia atkuriamąjį erkiniu encefalitu persirgusių pacientų gydymą Reabilitacijos skyriuje", – pabrėžia profesorė A.Mickienė.