Šiuo metu portale lankėsi Kauno kolegijos, užimančios pirmąją vietą 2013 m. kolegijų reitinge, direktorius dr. Mindaugas Misiūnas, kuris atsakė į skaitytojų klausimus.
- Ar Kauno kolegijoje šiais metais atsiras naujų specialybių?
- Taip. Šiais metais bus galima rinktis naujas radiologijos, infotronikos, kultūrinės veiklos organizavimo (Kėdainiuose) bei anglų kalba ryšių su visuomene (su gretutine verslo vadybos kryptimi) specialybes.
- Prisimenu jus žaidžiantį krepšinį. Jei neklystu, vilkėjote ir „Žalgirio“ marškinėliais. Ar dar paimate kamuolį į rankas? Gal kolegijoje yra sustiprinta krepšinio grupė?
- Taip. Keletą metų žaidžiau krepšinį „Žalgiryje“. Tai buvo mano jaunystės tikslas, kurį pasiekiau sunkiu darbu, tačiau visų to meto savo svajonių neįgyvendinau. Tačiau jei gyvenimas uždaro vienas duris, atidaro kitas, reikia jas rasti.
- Mane domina studijos Kauno kolegijoje. Kokias studijų kryptis savo kolegijoje galite įvardinti kaip geriausiai parengtas ir perspektyviausias?
- Šiuo metu perspektyviausios studijų kryptys yra medicinos, informacinių technologijų ir kitų inžinerinių technologijų. Jos suteikia puikias galimybes įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Manau, kad studijų vietą reikia rinktis ne pagal programos pavadinimą, bet įvertinus savo asminines savybes ir gyvenimo tikslus.
- Ką manot apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemą?
- Žvelgiant iš aukštojo mokslo pozicijų, esminės problemos gimsta bendrojo lavinimo mokyklų sistemoje, keliasi į aukštojo mokslo sistemą, o esminė problema yra darnios ir subalansuotos švietimo sistemos politikos nebuvimas, iškreiptas ryšys tarp bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, kolegijinių ir universitetinių studijų.
- Kodėl, jūsų nuomone, lietuviai stoja į universitetus, nors juos baigę neranda darbo pagal įgytą specialybę. Užsienyje jauni žmonės renkasi koledžuose. Kodėl Lietuvoje tokia praktika nėra populiari?
- Lietuvoje ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių vis dar įsišaknijusi nuostata, kad būtina baigti universitetą, jog gautum gerą darbą. Tačiau gyvenimas diktuoja savo taisykles: dažnai galime pastebėti, kad daliai vidutiniosios grandies darbo vietų universitetinės žinios nėra būtinos – visi kvalifikuoti darbuotojai nekuria strategijų, neatlieka mokslo tyrimų darbo vietose ar nedaro išradimų. Iš tiesų atliekamos darbo užduotys būna paprastesnės, nors ir reikalauja aukštos kvalifikacijos. Štai ir atsakymas, kodėl užsieniečiai dažniau renkasi koledžus. Mūsų socialiniai partneriai – įmonių vadovai – išsako požiūrį, jog svarbiausia ne diplomas, o paties žmogaus žinios, gebėjimai adaptuotis naujoje darbo vietoje ir priimti adekvačius aplinkai sprendimus.
Džiugu, kad situacija bėgant metams keičiasi, sustabarėjusios nuostatos kinta. Studijas besirenkantys žmonės yra itin reiklūs jų kokybei, tačiau vadovaujasi racionaliais argumentais. Jaunimas klausia: kiek ir ką aš galėsiu pritaikyti savo karjeroje? Studijos kolegijoje jiems patrauklios dėl teorinių žinių ir praktinių įgūdžių dermės. Beje, Lietuvoje Kauno kolegija buvo trečioji pagal populiarumą tarp stojusiųjų 2012 metais.
Apibendrindamas pasakyčiau, kad ir kolegijos, ir universitetai yra gerai, tačiau rinkdamasis kelią žmogus turi aiškiai suprasti, ko ieško: ar galimybės orientuotis į inovacijų sukūrimą, ar galimybės išmokti, kaip tas inovacijas galima pritaikyti.
- Kokia yra jūsų nuomonė apie žurnalo „Veidas“ reitingo rezultatus?
- Pasaulyje reitingai nėra naujiena. Jie sudaromi taikant skirtingas metodikas. Kauno kolegijos bendruomenė džiaugiasi, kad mūsų aukštoji mokykla pirmauja, kad esame įvertinti ir pripažinti visuomenės. Kaune esanti ryški lyderystės dvasia turi būti puoselėjama, todėl smagu, jog galime prisidėti ir prie Kauno kaip akademinio miesto įvaizdžio sutvirtinimo.
Vilniaus kolegija mums yra bendraminčiai, savęs vertas varžovas, kuris verčia pasitempti, veržtis pirmyn. Sveika konkurencija naudinga abiem institucijoms ir visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Mes bendradarbiaujame su Vilniaus kolegija rengdami įvairius projektus, mus sieja pagarba, lyderistės siekiai ir patirties sklaida. Kartu su Vilniaus kolegijos vadovu mes taip pat atstovaujame Lietuvai įvariose tarptautinėse organizacijose ir plėtojame Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą.
- Pastebėjau, kad Pramonės pr. vyksta statybos. Kas ten statoma?
- Pramonės prospekte formuojamas pirmasis Kauno kolegijos akademinis miestelis, kuris sujungs čia jau įsikūrusius Kauno kolegijos pastatus. ES lėšomis statomame naujame pastate bus įkurtos modernios auditorijos, laboratorijos, biblioteka, studentų laisvalaikio erdvės. Sprendžiamos organizacijos struktūros pertvarkos problemos.
Per paskutinius keletą metų stipriai pasistūmėjome atnaujindami Kauno kolegijos infrastruktūrą, daliai kolegijos pastatų atlikta renovacija, įkurtos ar atnaujintos mokymosi laboratorijos, įsigyta itin naujos ir modernios įrangos. Vien infrastruktūros atnaujinimui investuota per 33 mln. litų, tokių lėšų kolegija neturėjo per visą gyvavimo laikotarpį. Tokiu būdu prisidedame prie Kauno patrauklumo ir konkurencingumo didinimo.
- Kauno kolegijoje baigiamųjų diplominių darbų gynimo komisijoje dalyvauja ir verslininkai. Ką jie išmano apie mokslinio darbo rašymą?
- Kauno kolegijoje baigiamųjų darbų komisijų, kurios vertina studentų darbus, nariais kviečiami būti įvairių įmonių ir organizacijų, su kuriomis bendradarbiauja Kauno kolegija, atstovai, patyrę tų sričių praktikai, nebūtinai verslininkai. Dalis komisijos narių vis dėlto yra mokslinį laipsnį turintys asmenys, taip pat ir kolegijos dėstytojai, tačiau komisijos pirmininkas turi būti iš verslo pasaulio.
Studijos nebus efektyvios, jeigu virsime tose pačiose sultyse. Kas gali geriau įvertinti tai, ką geba studentai, jeigu ne būsimieji darbdaviai? Juk diplomo gavimas dar ne viskas – laukia realūs išbandymai darbo vietoje. Studentai, besiginantys baigiamuosius darbus, rašo ne šiaip įdomias temas, tačiau pildo įmonių užsakymus – menininkai kuria projektus, verslą studijuojantys sprendžia konkrečias problemas ir teikia tobulinimo siūlymus, inžinieriai projektuoja, diegia technologines naujoves. Pavyzdžiui, prieš kelis metus atidaryto šokolado muziejus Šiauliuose ekspoziciją kūrė jaunieji menininkai, nemaža dalis eksponatų yra sukurti jų rankomis.
Darbdavių dalyvavimas baigiamųjų darbų komisijose – viena iš bendradarbiavimo su veiklos pasauliu formų. Kauno kolegijoje darbdaviai dalyvauja kuriant naujas ir tobulinant esamas studijų programas, skaito paskaitas studentams, dalinasi patirtimi akademiniuose renginiuose. Apskritai, kuo arčiau vienas kito studijos, verslas ir mokslas, tuo mažesnės problemos ekonomikoje, socialiniame gyvenime ir geresnė kiekvieno asmens gyvenimo kokybė.
Visą diskusiją su portalo svečiu galite skaityti čia.
Naujausi komentarai